Rugpjūčio 4 diena buvo ypač saldi, mat tądien Biržų jaunimo parke vyko tradicinė 31-oji Lietuvos bitininkų šventė. Kiekvienais metais Lietuvos bitininkų sąskrydžiai vyksta vis skirtingose apskrityse. Medus toks saldus ir traukia ne tik smaližių Mikę Pūkuotuką, bet ir, prisipažinkime, bene kiekvieną iš mūsų. Kupiškio bitininkų draugija kasmet nepraleidžia galimybės sudalyvauti šioje šventėje ir pasisemti daugiau patirties.
Iniciatyvumo nestinga
Jau dvidešimt dvejus metus mūsų miesto bitininkų draugijai vadovauja Juozas Žeimantas. Šis žmogus ne tik daug šneka, bet ir daug daro. Jo iniciatyva geriausio rajono bitininko rinkimai Kupiškyje vyko jau septynis kartus. Trejus metus iš eilės Lietuvos bitininkų šventėse vykstančiuose konkursuose ši draugija ant nugalėtojų pakylos užima garbingą pirmąją vietą. Tiesa, šiemet jie nusileido tik biržiečiams, iškovodami antrąją vietą. “Ruošėmės tikrai ilgai ir atsakingai, tačiau pritrūko šiek tiek balų. O gal biržiečiai laimėjo todėl, kad šventė šiemet vyko pas juos“, — svarstė Kupiškio draugijos nariai.
Tądien biržiečiai džiaugėsi dvigubai, nes tuo pat metu Jono Janonio aikštėje vyko Biržų miesto šventė. Du didžiuliai renginiai vieniems buvo privalumas, o kitiems — atvirkščiai, nes bitininkų šventė šiek tiek nublanko ir sulaukė mažesnio susidomėjimo nei pernai Kaune, Rumšiškėse.
Išnykimas negresia
Nemaža kupiškėnų delegacija atvyko į Biržus. Į šešiasdešimties vietų autobusą netilpę draugijos nariai keliavo ir savo transportu. Iš viso Kupiškio draugijai priklauso daugiau nei 120 narių. Anot bitininkų, kasmet narių skaičius didėja ir išnykimas dar tikrai negresia.
Bitininkystė — vienas iš seniausių amatų Lietuvoje. Tai pripažino visi šventėje susirinkę bičiuliai. Lietuviai nepamiršta senųjų tradicijų ir puoselėja jas. Lietuvoje dabar yra apie 83 tūkstančius bičių šeimų, kurias laiko per 11 tūkstančių bitininkų. Šalies bitynuose šiemet tikimasi gauti rekordinį kiekį — maždaug 4000 tonų prekinio medaus.
Šiuo metu dideli bitynai, kuriuose laikoma 50-200 ir daugiau bičių šeimų ir iš to verčiamasi, sudaro apie 5-7 procentus. Kupiškio r. draugijos nariai sakė, kad bitininkystė jiems yra hobis, o ne pragyvenimo šaltinis.
Valdžia nepatingėjo
Smagiai atmosferai sukurti buvo pakviesti Adomynės kaimo saviveiklininkai, kurie dainavo, grojo, šoko ir anekdotus pasakojo ne tik kupiškėnams, bet ir visiems šventės dalyviams.
Pirmą kartą bitininkų šventėje viešėjo ir valdžios atstovai: Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis ir buvęs meras Leonas Apšega. “Aš pradedantis bitininkas, nes mano tėvelis taip pat turi bičių“, — šypsojosi J. Jarutis.
Tokiu valdžios parodytu dėmesiu džiaugėsi visi draugijos nariai. “Iš savivaldybės sulaukiame nemažos paramos, tačiau kai gauni, nori dar daugiau“, — Kupiškio savivaldybės posėdžių salėje šmaikštavo J. Žėmantas.
Komandinis darbas
Lietuvos bitininkai dalyvavo Šv. Mišiose Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, kurių metu buvo pašventinti bičių produktai.
Bitininkų šventės metu vyko mokslo darbuotojų ir bitininkų profesionalų stendinių pranešimų paroda, bitininkystės inventoriaus ir bičių produktų paroda-mugė. Šis gardumynas priviliojo ne tik lietuvius, bet ir užsieniečius: šventėje viešėjo svečiai iš Švedijos ir Estijos.
Kupiškio r. bitininkai pasiskirstė darbais, tad buvo juntamas kiekvieno indėlis į šią šventę. Šeimininkės ant parodomųjų stalų, kuriuos vertino komisija, dėjo įvairius bičių medaus produktus, suvenyrus. Tuoj pat šalia jų atsirado naminės duonos kepaliukai, naminis sūris, pyragai.
Išradingumu pasižymėjo Danutė Petrušauskienė, kuri senovinėje mamos krosnyje iškeptą ir į šventę atvežtą kalakutą neatpažįstamai pakeitė: kalakutas įgijo sparnus ir tapo bitele.
Aldona Einorienė sukūrė kompoziciją iš vaistingųjų gėlių. “Bitutės mėgsta nutūpti ant vaistažolių. Toks medus ir skanesnis, ir sveikesnis“, — paaiškino moteris.
Meistriškumo varžybų sūkuryje
Kokia gi gali būti šventė, neišsiaiškinus geriausių ir sparčiausių bitininkų. Dalyviai galėjo savo jėgas išmėginti bitininkų profesinio meistriškumo varžybose. Draugijų komandos (vieną komandą sudarė keturi nariai) dalyvavo varžybose-estafetėje, kurią sudarė rėmelių kalimo, dūminės uždegimo, spietinės kėlimo į medį ir medaus sukimo rungtys.
Renginio metu bitininkai bendravo tarpusavyje, dalinosi patirtimi. Gaila, kad kaip neretai būna, šventės pabaigoje pamirštamas susibūrimo pagrindinis tikslas, o alus liejasi laisvai.
——-
Autorius: Sonata MOGYLAITĖ