Antradienį “Mintys„ Savivaldybės viešosios bibliotekos parodų salėje surengė viešus politikų debatus. Po dviejų debatų turų surengtų redakcijoje, šįkart buvo nutarta pakviesti politikus pabendrauti su miesto ir rajono visuomene. Nors debatuose, kuriuos vedė Pilietinės Visuomenės Instituto direktorius Darius Kuolys ir žurnalistas Gintaras Jurgėlas, atviro antagonizmo buvo išvengta, tačiau dalyvių pozicijos kalbant apie tas pačias rajonui aktualias problemas išsiskyrė.
Šių debatų tikslas buvo supažindinti kupiškėnus su partijų kandidatais, pretenduojančiais į Kupiškio rajono mero postą. Į debatų rengėjų klausimus atsakinėjo Virginijus Andrijauskas (Darbo partija), Leonas Apšega (Valstiečių liaudininkų sąjunga), Povilas Gurklys (Lietuvos krikščionių demokratų partija), Rimvydas Latvys (Lietuvos liberalų sąjūdis), Dangirdas Mikšys (partija “Tvarka ir teisingumas„) ir Vytautas Mockus (Tėvynės sąjunga). Debatų metu naujų šokiruojančių tiesų apie kandidatus ar iki šiol negirdėtų, bet itin reikšmingų idėjų neišryškėjo.
Bendro pobūdžio ir konkrečiai, kuriam nors iš kandidatų adresuotus klausimus pateikė diskusijos vedėjai, oponentai iš kitų partijų bei į renginį atėję miestelėnai. Žmones domino, kada pagaliau Kupiškio senamiestyje (ėjo kalba apie Sinagogos ir šalia esančias gatves) bus įvestas vandentiekis ir kanalizacija, ar ilgai dar teks, rizikuojant susižaloti, P. Matulionio gatve leistis išgverusiu šaligatviu Zuntės link ir kt. Politiniai oponentai domėjosi Tėvynės sąjungos šaržų, spausdinamų rinkimų agitacijoje kilme, ar jie sukurti remiantis konkrečiais faktais, ar tiesiog tai tik vaizduotės padariniai. Baigiantis debatams visi jų dalyviai sulaukė ir kritikos iš salės. Moteris savo klausimą skyrusi visiems pretendentams į rajono mero postą nuogąstavo, kad taip ir nepavyko išgirsti nieko apie rajono miestelių ir kaimų gyventojų problemas ir jų sprendimą, visai pamiršta, kad Kupiškis žemės ūkio kraštas.
Provokacijų buvo išvengta
Debatus pradėjęs “Minčių„ žurnalistas Gintaras Jurgėlas trumpai pristatydamas kiekvieno iš kandidatų į mero postą dosjė, ragino dalyvius kalbėti gyvai, jei reikia aštriai, o jei norima ir švelniai. Nors debatuose šalia naujokų dalyvavo ir ne vienas rajono politikos mohikanas, iš pradžių tvyrojusią įtampą nugalėti pavyko tik debatams įpusėjus.
Debatų moderatorius Darius Kuolys, šiuo metu visoje Lietuvoje dalyvaujantis panašaus pobūdžio projektuose, pasisveikindamas su kupiškėnais itin teigiamai įvertino “Kupiškėnų minčių„ iniciatyvą ir priminė, kad pagrindinis tokių debatų tikslas – padėti išsiaiškinti partijų ir jos lyderių pozicijas, kad rinkėjai žinotų, už ką atiduoda savo balsą. Pasak D. Kuolio, išreikšdami savo valią mes samdome Kupiškio visuomenės tarnus, prieš tai su jais aptardami pagrindines problemas ir įvertindami, kas iš jų siūlo geriausią sprendimo būdą, sudarome “sutartį„, už ką vasario 25-ąją balsuosime.
Rajono prioritetai – žinomi ir nekintantys
Pirmasis klausimas visiems kandidatams buvo bendras: kokios svarbiausios Kupiškio rajono problemos ir kaip jos bus sprendžiamos?
V. ANDRIJAUSKAS: Visų pirma kaimo turizmo vystymas, marių atidavimas liaudžiai, privataus verslo pritraukimas skatinant kaimo turizmo infrastruktūrą. Antra – profesionalios jaunų žmonių komandos, kuri būtų atsakinga už investicijų paiešką, projektų ES rengimą, subūrimas. Ji veiktų kaip rajono Savivaldybės padalinys. Trečia – Kupiškio ligoninės ir viso rajono medicinos apsaugos sistemos problemų sprendimas per atlyginimų didinimą, o ne per tarnybinių butų skyrimą.
V. MOCKUS: Manau, kad visi kandidatai problemas įvardins vienodai ar bent jau panašiai. Medicinos tema, akivaizdus rajono nykimas – kompleksinis klausimas. Jį reikia spręsti ir per rajono Tarybos darbo organizavimą, per pačius santykius Taryboje. Šiuo metu viskas yra nominalu. Negalima pasiekti produktyvaus ir atsakingo darbo nekonsoliduojant Tarybos.
P. GURKLYS: Jei įvyktų taip, kad galėtume lemti rajono valdymą, visų pirma siektume sustabdyti Kupiškio miesto ir rajono nykimą. Opiausiais, prioritetiniais klausimais laikau sveikatos sistemos, teisėsaugos ir investicijų iš užsienio, tarp jų ir ES, pritraukimo į rajoną problemas. Čia neišvengiamas ir naujų ūkio subjektų kūrimas su Savivaldybe. Prieš sprendžiant Kupiškio ligoninės problemą, būtina atlikti ypatingai kruopštų jos auditą.
D. MIKŠYS: Sprendžiant visas rajono problemas labiausiai stinga elementaraus žmogiškumo. Tai patvirtina ir praėjusios savaitės gaisras pačiame miesto centre. Žuvo žmogus, sudegė patalpos, bet ar bent vienas iš rajono vadovų apsilankė čia, pasiteiravo, kokia pagalba reikalinga?! Būtina peržiūrėti visus rajono Tarybos sprendimus, kurie teisiškai nepagrįsti – perduoti juos į prokuratūrą. Neatidėliotinai reikia spręsti ligoninės problemą.
L. APŠEGA: Atsakingai galiu pasakyti, kad išanalizavus padarytų ir neįvykdytų darbų kiekį, jų santykis pasidalintų per pusę. Mes neplojame katutėmis ir nekrykštaujame iš džiaugsmo apie tai kas nuveikta. Medicinos problema yra sprendžiama tiek, kiek tai yra rajono Savivaldybės kompetencija, tačiau to neužtenka, čia reikia valstybės strategijos ir jos sprendimų. Bet ir be sveikatos rajone yra daugybė problemų, apie kurias naujokai net nenumano.
R. LATVYS: Būtina skirti daugiau dėmesio jaunimo užimtumo problemai, antra – stiprinti bendruomenių veiklą ir joms padėti, trečia – realiai vystyti turizmą, nes iki šiol Kupiškis “turistinis„ miestelis, į kurį niekas neatvyksta. Neatidėliotinai būtina sutelkti visų pastangas sprendžiant medicinos problemą.
Kaip išvengti rajono nykimo?
Pabandžius diskutuoti apie tai, kuo kiekvienas kandidatas geresnis už šalia sėdintį kolegą, buvo sulaukta ir nepatiklių vertinimų – ar po šiuo klausimu neslypi kokia nors provokacija. Pasigirdo ir replikų, kad čia – ne grožio konkursas.
D. Kuolys pastebėjo, kad ir Krikščionių demokratų ir Tėvynės sąjungos kandidatai akcentavo rajono nykimą, tad jų ir buvo paklausta, kokių konkrečių priemonių jie rengiasi imtis bandydami sustabdyti šį procesą?
V. MOCKUS: Tai yra kompleksinis klausimas. Vienas veiksmas jo sprendimui nėra įmanomas ar galimas. Čia siejasi ir ekonominiai, ir socialiniai, ir sveikatos apsaugos dalykai. Stebuklų negalime laukti ir tikėtis. Svarbiausia, sprendžiant šį klausimą nereikia išradinėti dviračio, o tikslinga pasinaudoti kitų šalių analogiškų miestelių valdymo ir veiklos patirtimi. Dabargi pagrindinę rajono vadovų išvykų į užsienį programos dalį sudaro dalyvavimas “rekreaciniuose„ renginiuose. Yra tik važinėjama, o kas “parvežama„? Pagaliau nereikia žiūrėti labai toli, kodėl nebandoma įdiegti ir mūsų šalyje optimaliai besitvarkančių rajonų patirties.
D. Kuolys, kaip debatų moderatorius nepaneigė, kad patirties perkėlimas – vienas iš rezultatyvių sprendimo būdų.
P. GURKLYS: Kad rajonas nenyktų, jis turi būti patrauklus. Vien gražinti aplinką nepakanka. Jis turi būti patrauklus, visų pirma ekonomiškai. Rajono praktiškai nepasiekia investicijos iš ES struktūrinių fondų. Rajono Savivaldybėje nėra specialistų, pajėgių parengti išsamius, tinkamus projektus, o jie (tokie specialistai) neišvengiamai reikalingi. Rajono nykimą padėtų sumažinti ir verslo skatinimas, įmonių su Savivaldybe kūrimas.
L. Apšega oponuodamas V. Mockaus priekaištui dėl išvykų į užsienį, priminė, kad važiuoja visi, tai yra įprasta bendradarbiavimo forma. O regionai ES lėšas tik dabar pradeda gauti bei įsisavinti. Kupiškis – ne išimtis. Būtent dabar, po ilgų diskusijų yra pasiekta, kad 30 proc. ES lėšų bus skirstoma regionuose. Taigi galima tikėtis žymiai didesnio skaidrumo.
R. Latvys pastebėjo, kad jo manymu, Kupiškio nykimas nėra tik Kupiškio problema. Toks procesas vyksta visuose mažesniuose ir ne tik Lietuvos miesteliuose. Tai pasaulinės globalizacijos problema.
Bendros idėjos, jų įgyvendinimo būdai – kiti
Diskusijos moderatorius D. Kuolys priminė, kad iš struktūrinių ES fondų į Lietuvą ateina apie 30 milijardų litų. Aišku tikrai pozityviai reikia vertinti tai, kad siekiama decentralizuoti šių lėšų skirstymą (čia diskusijos vedėjas išskyrė ir dabartinio mero L. Apšegos nuopelną – Aut. past.). Susitikimo moderatorius pasiteiravo, ar Kupiškyje veikiančios politinės partijos, jų lyderiai svarsto, kokie projektai gali pretenduoti, kokie projektai nukreipti Kupiškio gerovei stiprinti?
V. ANDRIJAUSKAS: Svarbu, kad ES lėšos taptų viešu rajono visuomenės ir valdžios interesu. Gerą pavyzdį parodė Druskininkai. Ten susirinko verslo ir politikos žmonės ir priėmė bendrą visoms pusėms naudingą kurorto atgaivinimo idėją. Neturėtume pamiršti, kad ES lėšos ir skirstomos atsižvelgiant į idėjų turinį.
Šioje vietoje D. Kuolys pasiteiravo, ar Darbo partijos Kupiškio skyrius turi tokių idėjų? V. Andrijauskas patikino, kad jos bus pristatytos po rinkimų.
V. MOCKUS: Kupiškis pagarsėjo daugeliu idėjų, ne tik Vasiukų projekto. Pagrindinė problema ta, kad eilinis rajono Tarybos narys negali nieko padaryti. Veiklą uzurpuoja 2-3 žmonės. Į kitų bandymą dirbti rajono žmonių labui žiūrima kaip į kenkėjišką veiklą. Tad reikia tinkamai sureguliuoti Tarybos darbą, ir tada kalbėti apie prioritetus.
D. MIKŠYS: Mieste ir rajone visiškai nesprendžiama daugiabučių namų šildymo problema. Ją reikia spręsti per projektus. Iki šiol miestas neturi normalių sporto rūmų, o jų veikla išspręstų daugelį problemų, tarp jų ir jaunimo užimtumo, nusikaltimų prevencijos. Būtina visiems susėsti ir priimti bendrą strategiją.
P. GURKLYS: Druskininkų lygio mes greitai nepasieksime, nes neturime nei mineralinio vandens, nei gydyklų. Gal pradėkim nuo elementarių būtinų problemų likvidavimo. Kaimuose žmonių rūsiai pilni vandens, tad gal pirma spręskime melioravimo klausimus, o tik paskui kalbėkim apie vandens atrakcionų parkus!
L. APŠEGA: “Vystyti turizmą ir kt.„ – kalbama labai abstrakčiai. Rajone yra rengiami arba jau parengti investiciniai projektai dėl stadiono, dėl Kupos slėnio, dviračių takų ir kitos paskirties objektų įrengimo. Viską reikia ruošti kompleksiškai, o ne atskiromis dalimis.
R. LATVYS: Reikia rengti projektus dėl jaunimo užimtumo. Tokiu būdu gal sustabdytume ir žmonių emigraciją iš Kupiškio, nes dažniausiai išvyksta būtent jauni žmonės. Amžina problema “Amicus„ klubas. Štai ir dabar vaikai neturi elementarios čiuožimo aikštelės.
Istorijos tęsinys po ketverių metų
Diskusijos pabaigoje Pilietinės Visuomenės Instituto direktorius pretendentams į rajono merus pateikė tiesaus atsakymo reikalaujantį klausimą – kokį svarbiausią darbą po ketverių metų kadencijos norėtumėte palikti Kupiškiui?
V. ANDRIJAUSKAS: Nulinę bedarbystę! (Šioje vietoje iš salės pasigirdo replikos, kad taip nebūna – Aut. past.).
V. MOCKUS: Siekiu tikslo, kad Kupiškis netaptų (neliktų) provincija, be abejo, ne geografine prasme. Idealiai to pasiekti, aišku, neįmanoma, bet to siekti maksimaliai tiesiog būtina ir realiai įgyvendinama. Tam tikslui reikia konsoliduoti visų pastangas ir sugebėjimus.
P. GURKLYS: Manau, kad didžiuotis tuo kas buvo padaryta už biudžeto pinigus, – negarbinga ir tikrai nederėtų. Jei pavyktų pasiekti, kad žmonės iš Kupiškio nevyktų kitur gyventi, kad rajone gyvenančių žmonių skaičius augtų, o ne priešingai, manyčiau, kad neveltui dirbau tuos ketverius metus.
D. MIKŠYS: Jei būtų galima pamatyti, kuo daugiau laimingų žmonių, kuo daugiau šypsenų, vadinasi, dirbau ne veltui.
L. APŠEGA: Praeitos kadencijos programą įvykdėme maždaug 90 proc. Tai neblogi rezultatai. Jei pavyktų atstatyti sveikatos apsaugos lygį, tai tikrai suteiktų džiaugsmo.
R. LATVYS: Šiuo metu plačiai įgyvendinamas E lango projektas, jei pavyktų nors pusę rajono gyventojų išmokyti naudotis kompiuteriu, manyčiau, kad šį tą neveikiau.
Šioje vietoje P. Gurklys pajuokavo: liberalų valdžia, plius rajono kompiuterizacija.
Diskusijos metu, kurios partneriai buvo ir klubas “Civitas„ bei “Žinių„ radijas, kandidatai į rajono merus vieningai pastebėjo, kad priešingai nei didžiuosiuose šalies miestuose, jie yra linkę sudaryti koalicijas su įvairių partijų atstovais. Svarbiausias kriterijus – žmogiški santykiai ir geranoriškumas. Taigi į rajono Tarybą pretenduojančių partijų atstovai rengiasi konsoliduoti savo jėgas vardan šviesios rajono ateities. Kaip bus realiai, įsitikinsime po rinkimų.
——-
Autorius: Ovidijus PETKEVIČIUS