Vakar Kupiškio kultūros centro vitražų salėje buvo paminėta Laisvės gynėjų diena. Renginio režisierė Aušra Aleksandravičienė susirinkusiuosius pakvietė pažiūrėti filmuotą dokumentinę medžiagą – prisiminimus vieno iš Sausio 13-osios įvykių dalyvių – Vaclovo Buzo. Nuo kruvinųjų įvykių prabėgo jau šešiolika metų – net sunku patikėti, jog tai buvo, tačiau vaizdai iš ekrano, Kupiškio televizijos siužetas, pateikiantis pono Vaclovo nedylančius prisiminimus, liudija skaudžią realybę.
Į atminimo duris eilėmis, šokiu, daina beldė Kupiškio Povilo Matulionio vidurinės mokyklos ir Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos jaunimas.
Savo eiles, sukurtas praėjus vos porai savaičių po 1991 m. sausio 13-osios įvykių, skyrė vienas iš šių įvykių dalyvių noriūnietis Antanas Mackevičius. Jas pateikiame ir skaitytojų dėmesiui.
Sausio 13-osios nakties aukoms
Po tėviškės žiemos šaltos dangumi
Vidurinakty užgeso Jūsų akys,
Tironų automatų kulkos krito lietumi
Šlakstydamos krauju mylėtą žemę.
Aukščiau už bokštą pakilo Jūsų sielos,
Nurimo kulkų sukapoti kūnai.
Ištarė: Sudie jau broliai, sesės mielos,
Sudie, gimtine, Vilniaus mūrai.
Jūs žuvote tą baisią naktį
Gyvenimą, jaunystę už laisvę paaukoję.
Anksti nustojo jautrios širdys plakti,
Pakirstos kulkų beginklėje kovoje.
Kad niekad nepamirš Jūsų aukos
Gyvieji priesaiką prie karstų davė.
Vardu prieš tironus sukilusios tautos
Skausmo ir ašarų upeliais atsiprašė.
Mes eisime keliu krauju jau pašlakstytu
Ir niekas mūsų jau nesustabdys.
Su ryžtu nugalėt dar nematytu,
O žuvusių vardai bus mūsų kelrodis.
/Antanas Mackevičius/
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ