2024/09/28

Ankstyva motinystė: šeimos gėda ar visuomenės problema?

Pasidomėjus apie vieną šeimyną mūsų rajono miestelyje, ne vienas pasakys: įdomi šeimynėlė. Nors nedideliame ūkelyje šeimininkaujantys sutuoktiniai šiuo metu turi darbus, jų šeima įtraukta į probleminių sąrašus. Ne visada lengvai besiverčianti šeimos galva mėgdavo išgerti, daužydavo langus, vaikus gąsdindavo. Pasirodo, keistenybėms galo nėra: prieš porą mėnesių su dviem jų nepilnamečiais vaikais apsigyveno 22-ejų metų “svečias„, tėvo dažnai pristatomas giminaičiu. Esą jis draugauja su 13 m. dar neturinčia dukra. Tą draugystę apkalba kaimynai, dėl jos baiminasi ne tik susipratę giminaičiai, bet ir seniūnijos socialiniai darbuotojai bei Vaiko teisių tarnybos specialistai.

“Ne kartą vykome į tuos namus, šnekėjome su tėvais, tačiau į mūsų pastabas niekas nekreipė dėmesio. Esą vaikinas su nepilnamete “rimtai„ nedraugauja, jis tik vieši tuose namuose, yra šeimos draugas, – situaciją komentavo vienos iš įstaigų darbuotojas. – Iš ten išgyvendinti šį pilietį ir apsaugoti mergaitę neturime jokio teisinio pagrindo ar poveikio priemonių, nes abu tėvai sutinka, kad suaugęs vyras gyventų po vienu stogu„.

Atvykėlis šeimoje jaučiasi gerai

Apsilankius toje sodyboje, draugiškai pasitiko vienas namuose buvęs vaikinas. Donatas noriai papasakojo, kaip jis, atvykęs iš Kauno, apsigyveno toje šeimoje. Su dvylikamete Rūta (vardas pakeistas) prieš keturis mėnesius jis pradėjo bendrauti SMS žinutėmis, mergaitės numerį gavęs iš draugo. Vėliau telefoniniais laiškais susirašinėjo su jos mama. Toji šeima jam pasiūlė susitikti. “Aš jiems patikau, – pasakojo vaikinas, – pakvietė gyventi čia„.

Pašnekovas užsiminė ir apie savo artimuosius. Kai jam tebuvo dveji, gimdytojams atėmė tėvystės teises. Donatą globoti prisiėmė jo krikšto tėvai. Mokydamasis jis pakeitė net keturias mokyklas: taip globėjai norėjo jį apsaugoti nuo blogų kompanijų.

Neišvengė jų ir įstojęs į Kauno taikomosios dailės mokyklą. Bendrabučio kaimynai vartojo alkoholį, narkotikus. Tomis gyvenimo sąlygomis pasibaisėjo jį Kaune aplankiusi šeima iš Kupiškio rajono.

Gabus dailei ir informacinėms technologijoms Donatas žada išeiti akademinių atostogų (metęs mokslus, prarastų 500 Lt pašalpą). Jis tvirtina, kad kaime gyventi kur kas geriau nei mieste. Su šiuo globotinio sprendimu nenorėjo sutikti krikšto tėvai, tačiau leido suaugusiam vyrui pasirinkti pačiam.

Kaunietis džiaugiasi, kad gerai sutaria su Rūtos tėvais, gražiai draugauja su pačia mergaite. Paklaustas, kaip įsivaizduoja savo ateitį (juk iki Rūtos pilnametystės dar šešeri metai), pašnekovas tikino amžiui neteikiąs daug reikšmės. “Manau, kad laikas parodys, – samprotavo Donatas, – juk pasitaiko, jog poros susipyksta, skiriasi„.

Pasitiki dukra ir “žentu„

Dėl draugystės su dešimčia metų vyresniu vaikinu nė kiek nesisieloja ir mergaitės tėvas. “Donatas myli tą mergaitę, nupirko mobilų telefoną, žadėjo kompiuterį padovanoti, – pasakojo rajono gyventojas, – tas vaikinas labai geros širdies„. Jis sakė galįs garantuoti, jog atskiruose namo aukštuose gyvenanti pora “rimtai„ nedraugauja. Šeimos galva pasitiki Donatu, ne sykį perspėjo, kad už nepilnametės tvirkinimą “žentui„ grėstų kalėjimas.

Pašnekovas taip pat užtikrino, kad abu tėvai deramai atlieka savo pareigas: su dukra kalba apie lytinį gyvenimą. Tačiau daugiau nei žodžiai byloja jų pačių poelgiai: vyras atvirai prisipažino tądien savo žmoną užklupęs su kitu.

“O jei tai nutiks su Donatu?„ – pasidomėjome (juolab kad kaime apie tai daugiausia ir šnekama). Pašnekovas tik nusijuokė – taip būti negali: vos du mėnesius jų namuose gyvenančiam vaikinui tektų lėkti lauk, o su žmona būtų atskira kalba.

Nepilnametės tėvas, atrodė, rimtai nežiūri į susiklosčiusią situaciją, kuri, beje, jam pačiam kiek netikėta. Jis nemano, kad “svečias„ ilgai užsibus jų namuose. Galbūt susiras savo amžiaus merginąâ€¦ Juolab kad ir Rūta dar labai jauna…

Skęsta skurde ir patiria smurtą

Pasiteiravome, ko šioje viešai paslaptingoje istorijoje labiausiai baiminasi įvairių instancijų specialistai? “Panašių istorijų mes jau turėjome ne vieną, – atsako jie, – prieš keletą metų Juodpėnų k. vaiką pagimdė vos 15-os sulaukusi mergaitė. Ir tuo atveju buvo imtasi priemonių, kalbėta su jos mama. Pastaroji užgarantavo, kad dukra saugi„.

Tame pat kaime bei Adomynėje vaikų susilaukė ir septyniolikmetės. Kaip apibendrino vienas iš pašnekovų, nepilnamečių nėštumas dažniausiai pasitaiko probleminėse šeimose. Mergaitės, nematydamos tvirtos šeimos pavyzdžio, susiformuoja iškreiptas vertybes. Laimei, vienomis iš jų pasirūpina nauji draugai, jos sukuria šeimas kituose miestuose ir toliau gimdo vaikus. Tačiau kitos lieka toje pačioje socialinėje aplinkoje, kaip ir jų motinos, neturi darbo, yra mušamos vyro, ima išgėrinėti.

Pas pediatrą – vaikas su vaiku

Per metus su keletu tokių pavyzdžių susiduria ir pediatrai. “Mama, dar pati būdama vaikas, atsiveda savo mažylį„, – situaciją komentavo vaikų ligų gydytoja Stasė Kaluinienė. Jauniausioms jos darbo praktikoje pasitaikiusioms mamytėms – 15 metų. Lankydamos kūdikius namuose, pediatrės pamato aplinką, kurioje auginami nepilnamečių vaikai.

Pašnekovę labiausiai liūdina tai, kad šios mergaitės – iš nepilnų šeimų. Nuo 13-14 metų jos pradeda gyventi lytinį gyvenimą. Tai toleruoja jų aplinka. Matytą tėvų pavyzdį jos vėliau atkartoja savo šeimose, slegiamos sunkios socialinės padėties ar vyro brutalumo, išsiskiria. Dažniausiai jos stokoja pinigų, nesimoko, neturi darbo. Vienintelis pragyvenimo šaltinis – už vaiką gaunama pašalpa. Nors nepastebimas didesnis tokių ankstyvų vaikelių sergamumas, jiems tenka mažiau reikiamų vitaminų, vaistų. Beveik visi serga mažakraujyste.

S. Kaluinienės įsitikinimu, daug kas priklauso nuo tokios mergaitės vyro. Mūsų rajone jie dažniausiai pilnamečiai. Jei vaiko tėvas yra rūpestingas, ir nepilnametei motinai lengviau. Žinoma pavyzdžių, kad susiklosto sėkmingi jaunų mamų gyvenimai.

Vienintelė išeitis – gimdyti

Nepilnametės nėščiosios apsilankymas ginekologo kabinete mūsų rajone nėra dažnas reiškinys. Pirminės asmens sveikatos centro akušerė-ginekologė Milda Narmontienė pateikė duomenis, kad pernai užregistruota viena besilaukianti penkiolikmetė, trys – šešiolikmetės ir keturios 17 m. merginos. Jei taip nutinka, vienintelė mediko rekomenduojama protinga išeitis – gimdyti. Anot gydytojos, kuri jau daugelį metų yra Tarptautinės gydytojų organizacijos “Už žmogaus gyvybę„ narė, ir fiziologiškai, ir psichologiškai taip geriau.

“Dažniausiai pasitaikanti pirmoji jaunų mamų reakcija – pasimetimas, – apie ankstyvą nėštumą kalbėjo M. Narmontienė. – Jei jau taip nutinka nepilnametei, negailiu laiko pašnekesiui su ja pačia, jos tėvais, vyru. Žinoma, pasitaiko įvairių atvejų: būsimu kūdikiu besidžiaugianti mergaitė ateina su mama. Tačiau neretai nepilnametės praranda pusiausvyrą. Tenka joms padėti susivokti, streso akimirką išmokyti pažvelgti į situaciją iš šalies„.

Gydytojos teigimu, nepilnamečių nėštumo atveju retai pasitaiko medicininių problemų ir dėl kūdikio išnešiojimo nereikėtų gąsdinti. Žinoma, jaunoms nėščiosioms reikia atidesnės priežiūros ir didesnės pagalbos. Tos mergaitės susiduria su didesniais psichologiniais sunkumais. Atsiranda socialinis neužtikrintumas. Pati būdama vaikas, ji tampa atsakinga už naują gyvybę.

Pasak M. Narmontienės, nėštumas ir vedybos – labai rimti dalykai, žmogus turi būti tam subrendęs.

Stiprios ekonomikos šalyse jaunimas neskuba kurti šeimos. Pirmiausia stengiamasi tapti nepriklausomais materialiai, garantuoti vaiko išlaikymą. Gydytojos vertinimu, net ir 18-22 m. moterims nėra pats tinkamiausias amžius gimdyti vaikus.

Neretai nepilnametėms nėščiosioms tenka aiškinti apie tai, kad vaikelis gyvena nuo pat jo pradėjimo. Įtikinti tuo padeda ir vaizdinė medžiaga, kelių savaičių žmogučio muliažai. Nors mergaitės gyvenimas dar nėra stabilus, gydytoja ginekologė kalba apie būtinybę kiekvienam būsimam vaikeliui palikti vietos – atidėti mokslą, sumažinti dėmesį neesminiams dalykams. Kai nėščioji žino, kad ją palaikys artimieji, dėmesys sutelkiamas žinioms apie nėštumą ir gimdymą kaupti.

Deja, pasitaiko ir tokių, kurios po konsultacijos ir gausybės patarimų ar padrąsinimų ginekologijos kabinete nebepasirodo.

Akušerė-ginekologė M. Narmontienė apgailestavo, kad mūsuose lytiniame auklėjime, kaip ir apskritai sveikos gyvensenos srityse, dar yra nemažai spragų.

Ydinga sistema pasmerkia savišvietai

Visuomenės sveikatos centro Kupiškio filialo laikinasis vyriausiasis gydytojas Vincas Čelkis tvirtino, jog dauguma mokyklų vykdo integruoto ugdymo programas, į kurias įtraukia ir lytinį švietimą.

Visuomenės sveikatos centro specialistai, nors tai ir priklausytų jiems, yra nepajėgūs atlikti šią funkciją. Dirbdami penkiese, jie turi sudėtingas kasdienines tiesiogines pareigas. “Kas imsis skaityti paskaitas? – klausė pašnekovas. – Kas rengs programas ir ieškos joms rėmėjų? Edukologo pareigybė šiuo metu nėra užimta. Reikia rūpestingo specialisto, kuris išmanytų savo darbą, ir jam talkininkautų kitos instancijos„.

Joks lektorius be užmokesčio nenori skaityti paskaitos, kuri vargiai tilptų į pamokų rėmus, o popamokinė veikla apribota Sveikatos apsaugos ministerijos.

Gydytojas V. Čelkis abejojo, ar šviečiamoji veikla išties efektyvi. Kalbos apie rūkymo, narkotikų ar ankstyvų lytinių santykių žalą – niekam ne naujiena. Informacijos jaunimas gauna pakankamai. Pašnekovo manymu, kartais priverstinės paskaitos ir moralai sukelia priešingą poveikį. “Kaip pasiekti tuos, kuriems labiausiai reikia – asocialias šeimas, jų vaikus?„ – retoriškai klausė visuomenės sveikatos centro vadovas.

V. Čelkis skeptiškai nusiteikęs ir dėl sveikatos reformų mokyklose. Šiuo metu ugdymo įstaigose dirba vos keturi medikai. Jei jie aptarnautų ir kitas mokyklas (deja, daugelyje jų mokinių skaičius mažėja), kažin kas rūpintųsi transportu, įranga, darbo užmokesčiu? “Reformos “ant popieriaus„ skamba patraukliai, – kalbėjo filialo vadovas, – bet jas įgyvendinti – nerealu.

Svarstydamas apie prevencines programas, pašnekovas priminė ir Savivaldybės vyriausiojo gydytojo pareigybę. Vieną pusdienį chirurgas Vincas Dražba būna pavaldus visuomenės sveikatos centro kontrolei, kitą – pats koordinuoja medicinos sistemos funkcionavimą mūsų rajone. “Matyt, koordinuoti, būti tarpininku tarp medikų ir rajono valdžios nėra šio specialisto pirmaeilės pareigos„, – svarstė V. Čelkis, tikėdamas, kad Savivaldybės gydytojo žodis galbūt turėtų daugiau įtakos.

Anot pašnekovo, visuomenės sveikatos centrui priskiriamos pareigos nuo kosmoso iki žemės gelmių, visi linkę parodyti pirštu. O vykdymui lėšų nėra. Šiais metais pabandyta daryti Pasaulinės sveikatos dienos renginį. Savivaldybės vadovybė geranoriškai davė patalpas ir pasakė: “Darykit, mes sudalyvausime„. “Ar tokio požiūrio į sveikatos sistemą reikia? – klausė V. Čelkis, – Renginys yra, poveikis – galbūt. Patalpas galima ir kitur gauti, tačiau reikia įstaigos, kuri yra arčiausiai žmonių, palaikymo ir paramos„.

——-
Autorius: Gaila MATULYTĖ

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video