Būsimasis dešimtokas Mindaugas Baranauskas gimė ir augo Šimonyse. Ramus ir gana uždaras berniukas, regis, niekuo neišsiskiria iš savo bendraamžių. Tačiau jo pasiekimai mokykloje stebina ir džiugina pedagogus.
Mindaugas prisimena, kad iš pradžių eiti į mokyklą nenorėjo, vis dėlto pirmieji metai Šimonių pagrindinėje mokykloje jam paliko vien gerus įspūdžius. Tačiau dabar, artėjant baigiamajai dešimtai klasei, troškimas siekti mokslo aukštumų kiek priblėso: norisi dar pasimėgauti nerūpestinga vasara.
Vartydamas pluoštą padėkos raštų ir diplomų, M. Baranauskas nelinkęs jais didžiuotis. Įspūdingi laimėjimai, prizinės vietos įvairiuose konkursuose ir olimpiadose pasiektos tarsi savaime, be didelių pastangų. Pašnekovas pripažino, kad jis turi gerą atmintį, ilgai prie vadovėlių sėdėti nereikia. Mindaugas mokomais dalykais nesidomi papildomai, „nekremta“ šūsnies knygų, tačiau stengiasi įsidėmėti viską, ko reikalauja mokytojai.
Kaip ir visiems paaugliams, Mindaugui pasitaiko pabėgti iš pamokų ar gauti žemesnį pažymį. Tačiau iki trimestro pabaigos kelis šešetus jis sparčiai išsitaiso ir gali džiaugtis vienais dešimtukais.
Aukščiausius įvertinimus papuošia sėkmingas dalyvavimas konkursuose. Stebėtina tai, kad Mindaugui sekasi visos disciplinos: tiek labiausiai patinkanti matematika (jo močiutė buvo šio dalyko mokytoja), tiek literatūros rašiniai. Vaikystėje skaitydamas knygas jis įsidėmėdavo rašybą ir dabar įiškart pastebi, kur klaida. Lituanistės Linos Kilienės paskatintas, M. Baranauskas parašo, jo nuomone, paprastus rašinius, kurie konkursuose pripažįstami vienais iš geriausių. Moksleivis apdovanotas už rašinį apie Šimonių apylinkių vietovardžius Europos Tarybos rengtame konkurse apie Lietuvos kalbą ir jos išlikimą, pelnė diplomą rašinių konkurse “Gamtos pasaka – 2005„ ir daugelyje kitų.
M. Baranauskas neskaičiuoja, kiek padėkų yra gavęs. Kasmet yra apdovanojamas už gerą mokymąsi, pavyzdingą elgesį, aktyvią veiklą klasės gyvenime. Mindaugas taip pat dažniausiai džiaugiasi pirmomis vietomis rajoninėse ir respublikinėse jaunųjų matematikų (čia skiriama išminčiaus arba viceišminčiaus nominacija), chemikų, fizikų olimpiadose, tarptautiniame matematikų konkurse “Kengūra„. Pastarasis konkursas yra lengviausias, nes daugybę užduočių tenka kuo greičiau išspręsti. Šimonietis teigė, jog prieš olimpiadas jis visiškai nejaučia nerimo, nekartoja formulių, priešingai – keletą dienų stengiasi atsiriboti nuo mokslų. Neretai jam jau žinoma, kad taps nugalėtoju. Rimčiausiu konkurentu jį laiko ir kiti olimpiadų dalyviai.
Kalbėdamas apie ateities planus ir svajones, M. Baranauskas nenorėjo atvirauti. “Galvosiu, kai pabaigsiu mokyklą, dar yra laiko apsispręsti„ – sakė berniukas, neišdavęs, kokia profesija jam būtų prie širdies. Vaikystėje svajojęs tapti architektu arba dainininku, dabar tvirtina, kad nei visuomeninio, nei pedagoginio darbo dirbti nenorėtų.
——-
Autorius: Gaila MATULYTĖ