KALĖDAIČIAI ANT KŪČIŲ STALO – ATVEŽTINIAI, BET TAI NEKEIČIA ŠVENTĖS PRASMĖS

Plotkelių kepimas. Šiaulių PRC Prekybos ir verslo skyriaus nuotrauka

Jau greitai, kaip ir kasmet, per Kūčias susėdę prie stalo su artimaisiais laušime kalėdaičius, arba vadinamąsias plotkeles. O ar kada nors susimąstėme, iš kur jos atkeliavo?

Kristina VALYTĖ

Pasak Kupiškio dekanato dekano Mindaugo Kučinsko, kalėdaičiai jau kelinti metai atkeliauja iš kaimyninės Lenkijos.
„Juos perkame iš Panevėžio vyskupijos. Tikslios kainos įvardyti negaliu, kiek lenkiški kalėdaičiai kainuoja, galiu tik pasakyti, kad jie nebrangūs. Kiekvienais metais apytikriai užsisakome apie 5–6 tūkstančius kalėdaičių, jei kuri parapija pritrūksta, susiskambiname, pasidalijame“, – sakė pašnekovas.

Vietoje keptų kalėdaičių, anot jo, gauti neįmanoma, nes nebėra, kas juos keptų.

Plotkelių kepimo aparato įspaudžiamas raštas.

„Pastaruoju metu Kupiškyje gal kunigo Gutausko laikais plotkelės buvo kepamos. Anksčiau, bent prieš trejus metus, Panevėžyje Dievo Apvaizdos vienuolės dar kepdavo, vesdavo edukacinius užsiėmimus, dabar ir jos nebekepa. Kodėl niekas nebesiima kalėdaičių kepti, lyg ir suprantama. Anksčiau nebūdavo jų kur pirkti, tai žmonės buvo priversti kepti, dabar atsirado kitas pasirinkimas. Laikas, elektros energijos sąnaudos, miltai – viskas susideda. Iš Lenkijos užsisakius pramoniniu būdu keptų kalėdaičių nereikia tiek vargti.
Žinoma, būtų gražu, kad kiekviena parapija savo reikmėms išsikeptų kalėdaičių, bet tokia realybė“, – kalbėjo dekanas M. Kučinskas.

Plotkelių apipjaustymas.

Plačiau skaitykite gruodžio 23 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF (3 Eur/mėn.)