Kupiškėnas Mindaugas Venslavas jau dešimt metų dirba saulės elektrinių įrengimo srityje. Nuotraukos iš Mindaugo Venslavo albumo ir autorės.
Klimato kaita, prastėjanti aplinkos būklė pasaulyje verčia žmoniją ieškoti būdų, kad būtų išvengta ekologinės katastrofos. Europa suka vadinamuoju žaliuoju kursu ir sieks mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Daugiausia tokių dujų susidaro gaminant ir naudojant energiją.
Tad svarbu mažinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir plėtoti elektros energijos sektorių, grindžiamą daugiausia atsinaujinančiais energijos ištekliais.
Saulės elektrinės yra viena tokių alternatyvų. Pastaruoju metu jos vis populiaresnės ir Kupiškio krašte. Kaip įsirengti saulės elektrinę, į ką atkreipti dėmesį, pasirašant sutartis su energijos skirstymo operatoriumi (ESO) ir nepriklausomu elektros tiekėju, perkant įrangą ir kitus dalykus, pasikalbėjome su elektros inžinerijos specialistu, vienos įmonės vadybininku Mindaugu VENSLAVU.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Kokia saulės elektrinės įrengimo pradžia?
Norint apsispręsti, kokio galingumo saulės elektrinę statyti, pirmiausia reikia žinoti, kiek gyventojas savo reikmėms suvartoja elektros energijos per metus, ir pasitikslinti, kokia jam yra ESO nustatyta leistina naudoti elektros galia. Paprastai seniau statytuose daugiabučiuose namuose ar namuose, kur nebuvo jokių elektros įvado rekonstrukcijų, ši galia būna 3 kW, kai vartotojo elektros įrenginiai prijungti vienfaziu įvadu, 5 kW – trifaziu įvadu.
Taigi pagal leistiną galią reikėtų derinti ir saulės elektrinės galią. Anksčiau buvo leidžiama statyti saulės elektrinę tokio galingumo, kuris būtų pusė iš ESO turimos galios. Todėl daug žmonių 2017–2019 metais iš ESO turimą galią pasididino, pavyzdžiui, norėjo 10 kW saulės elektrinės, tai galią padidino iki 20 kW. Dabar, kaip minėjau, to nebereikia.
Plačiau skaitykite lapkričio 13 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF (3 Eur/mėn.)