MOKYKLA NEPADĖJO

Vilė Leščinskienė,
žurnalistė

Kartą su kolege, kuri irgi kažkada turbūt galvojo, kad dirbs pedagoginį darbą, plepėjome, ar norėtume grįžti į mokyklą. Tą sykį jai sakiau, kad tikrai ne – per daug streso, įtampos ir atsakomybės.

Vis dėlto smagu mokytojams sulaukti atgarsių apie savo buvusius mokinius. Įdomu sužinoti, kaip po mokyklos susiklostė jų gyvenimas, o jei per televizorių pamatai, per radiją išgirsti, spaudoje apie jų darbus paskaitai, širdis suspurda ir nevalingai išsprūsta pasididžiavimas, kad čia mano buvęs mokinys.

O būna už savo mokinį ir gėda. Tokia baisi, tokia apmaudi. Gėda už buvusį mokinį, laikantį šlykštaus turinio beraštišką (kiekviename žodyje bent po vieną klaidą) plakatą minioje prie Seimo ir neaišku ką rėkaujantį.

Sarmata už mokinį, kuris skleidžia melagienas, ir dar juodesnė už tą, kuris kuria tų skiedalų turinį, ir blogiausia, kad pats tuo tiki.

Ir supranti, kad tokiems ugdytiniams mokykla mažai kuo padėjo. Rašyba, skyryba, kritinis mąstymas – visa pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo.

Kai rėkaujama nesugebant apibendrinti konkretaus pasipiktinimo, liūdna, bet tai jau ir rimtos sakinio formulavimo bėdos, o ką kalbėti apie tikslo įvardijimą.

Įsigaliojus tvarkai, kad be galimybių paso užsiveria kone visos kontaktinės paslaugos, įvairi veikla, renginiai, pykstantieji ant viso pasaulio rado naują nišą, kur iškeikti kitus ir kur išlieti savo agresiją.

Labiausiai gaila, kad keiksmų ir smurto objektais tapo galimybių pasus tikrinantys apsaugininkai, juk jie šiame taisyklių žaidime mažai kuo dėti. Beje, ko jau ko, bet tokių dalykų tai jokia mokykla nemokė.

Atsiradus galimybių pasui išlindo dar viena keista, tik ne tokia agresyvi apraiška – prekybos centrų nuolaidų kortelių karpymas.

Internete tokie protestuotojai prieš galimybių pasą traukiami per dantį: juokaujama, ar prieš kortelę perkirpdami jie spėjo pasinaudoti kortelės lojalumo taškais, o gal aklo pykčio pagauti ir savo bankų korteles sukarpė, nes norint pasiimti pinigų irgi dažniausiai reikia pasiekti didžiuosius prekybos centrus, kuriuose yra bankomatas.

Atrodo, per matematikos pamokas gi mokė spręsti loginius uždavinius – skaičiuoti pajamas, išlaidas, procentus, bet matyt, bergždžiai.

O kai kas rado dar vieną naują būdą pasipelnyti. Siūloma nauja paslauga – už atitinkamą atlygį gali nupirkti reikiamų prekių iš didžiųjų prekybos centrų, į kuriuos be to paso neįeisi.

Už tam tikrą kainą galimybių pasą siūlo ir pagaminti (sako, kaip tikras!), arba esant reikalui (aišku, ne už dyką), gali paskolinti savo.

Štai čia jau turbūt įgimtas verslumas, tik su doriniu ugdymu kiek prasilenkiantis.

Autorės nuotrauka