Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas dalyvavo Neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos surengtoje lauko dienoje, vykusioje Kupiškio rajono Skapiškio seniūnijos Naivių kaimo ūkininko Aleksandro Kireilio ūkyje. Pasidalyti žemdirbiška patirtimi buvo atvažiavę šios asociacijos nariai ir iš kitų Lietuvos rajonų.
Aptartos naujovišką, tausojamąją žemės dirbimo technologiją plėtojančių ūkininkų veiklos aktualijos.
Rūta ŽILYTĖ
Sėja ir pjauna neardamas
Ūkininkas A. Kireilis ūkininkauja nuo 2000 metų. Turi 350 ha žemės ir užsiima augalininkyste, sėja rapsus, kviečius, pupas, žirnius, grikius.
„Neariu, bet sėju ir pjaunu. Arti žemės nereikia, nes augalų šaknys ją supurena. Kai žemės nejudini, tai ir piktžolės nedygsta.
Kai susidomėjau nearimine žemdirbyste, tai dešimt metų laukus po derliaus nuėmimo apdorodavau tik lėkštiniu skutikliu, kuris žemę supurena tik iki dešimties centimetrų gylio.
Nenaudojau plūgo. Toks žemės įdirbimas vadinamas supaprastinta nearimine žemdirbyste.
Pastaruosius dvejus metus tik sėju. Žemė sujudinama tik tiek, kiek tai galima padaryti sėjamosios noragėliais. Toks neariminės žemdirbystės metodas vadinamas tiesiogine sėja.
Prieš šią sėją laukuose reikia išnaikinti daugiametes piktžoles, tai darau cheminiu būdu. Kaip mulčią laukuose naudoju praėjusių metų derliaus likučius. Tomis atliekomis pridengtoje žemėje palanku daugintis ir egzistuoti mikroorganizmams. Išsaugoma organinė medžiaga, susidaranti dėl augalų ir gyvūnų liekanų biologinio ir biocheminio kitimo (humuso).
Tas dirvos sluoksnis maitina augalus. Augalai išskiria cukrų ir juo maitina bakterijas. Kuo ilgiau dirvoje būna gyvos augalų šaknys, tuo labiau kyla jos derlingumas. Todėl rudenį nuėmus derlių žemei būtinas posėlis. Galima sėti vienmečius augalus, pavyzdžiui, garstyčias, kurios vėliau nušąla. Galima ir daugiamečius augalus naudoti kaip trąšas, bet juos prieš sėją reikia sunaikinti cheminiu būdu“, – apie neariminės žemdirbystės patirtį pasakojo A. Kireilis.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas (viduryje) dalyvavo Neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos, vadovaujamos Jono Venslovo (pirmas iš dešinės), surengtoje lauko dienoje, kuri vyko Skapiškio seniūnijos Naivių kaimo ūkininko Aleksandro Kireilio (pirmas iš kairės) ūkyje.
Nauda atsiskleidžia pamažu
Ūkininkas teigė, kad iš pradžių, kol susitvarko dirvožemio ekosistema, pasėlių derlius, ūkininkaujant pagal naują žemės dirbimo technologiją, būna mažesnis nei sėjant įprastai ariamuose laukuose. Vėliau galima iš savo pasėlių gauti ne ką mažesnį derlių.
Pasėlius, kai jau susiformuoja ekosistema, reikia mažiau purkšti chemikalais nuo ligų ir kenkėjų. Sveikesniame dirvožemyje užauga ir sveikesni augalai.
A. Kireilis apgailestavo, kad visi, Lietuvoje užsiimantieji nearimine žemdirbyste, yra savamoksliai. Nelabai yra iš ko mokytis. Antai šiais metais didžiausia problema buvo po ilgalaikio lietaus įmirkusios dirvos. Reikėjo sukti galvą – sėti ar nesėti.
„Sėjos terminai spaudė, pasėjau. Kažkiek pasėlių sudygo. Žemė nevienodai šlapia. Derlius šiemet bus mažesnis“, – apie šių metų ūkininkavimo bėdas kalbėjo ūkininkas.
Pasak A. Kireilio, neariminė žemdirbystė turi ateitį. Ši žemės dirbimo technologija beveik per pusę sumažina dyzelino poreikį, humusas suriša, dirvožemyje „užrakina“ CO2 ir yra visokių teršalų, pesticidų filtras. Dėl to ją plėtojantys ūkininkai prisideda prie kokybiško dirvožemio išsaugojimo, žemės erozijos, aplinkos taršos ir klimato kaitos mažinimo.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas domėjosi, kaip auga rapsai, pasėti naudojant modernią, dirvožemį tausojančią technologiją.
Autorės nuotraukos
Ateitis – tausojamoji žemdirbystė
Apžiūrėjęs augalus, žemės ūkio ministras K. Navickas pasidžiaugė, kad ūkininkai imasi tokių naujovių.
„Neariminė tausojamoji žemdirbystė – moderni technologija, kur atsisukama į natūralius gamtos procesus. Žalinimo, klimato kaitos kontekste visa tai yra vienas sprendimų, kuris leidžia labai sumažinti azoto išgaravimą iš dirvožemio ir yra reikšmingas saugant biologinę įvairovę“, – pažymėjo ministras.
Pasak jo, būsimoje finansinėje perspektyvoje aplinkosaugos aspektas turės labai svarbią vietą.
„Kokia bus finansinė parama ūkininkams, diegiantiems naujas pažangias ūkininkavimo technologijas, konkrečiai dabar pasakyti negaliu. Dėliodami visus prioritetus, mes į tai atsižvelgsime. Neariminė tausojamoji žemdirbystė yra mūsų akiratyje.
Pirmiausia reikia nebijoti naujovių. Čia aš įžvelgiu ir naujoves, ir tam tikrų žemdirbystės tradicijų tąsą. Labai svarbu žinios, mokėjimas prisitaikyti prie naujo dalyko.
Neariminė žemdirbystė – didelis žingsnis ateities ir tausojamosios žemdirbystės link, bet reikia matyti visumą. Manau, kad apskritai žemės ūkio ateitis – mišrus ūkis ir racionaliai organizuota jo veikla.
Svarbu įvairovė, t. y. ir gyvulininkystė, ir augalininkystė, ir tam tikrų tarpinių augalų sodinimas. Ateitis – vienas ūkis, dirbantis vieno ciklo režimu, toks ūkis galėtų išsilaikyti ir turėtų užtektinai organinės medžiagos įterpti į dirvožemį, nenaudodamas trąšų iš išorės. Tokia turėtų būti darnaus, tausojančio aplinką žemės ūkio plėtros perspektyva“, – kalbėjo žemės ūkio ministras K. Navickas.
Užs. Nr.801
