Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė turi ne vieną klausimą žemės ūkio ministrui.
Nuotraukos iš asmeninio
pašnekovės albumo
Neseniai Kupiškyje lankėsi žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Ilgai neužsibuvo, pabendravo tik su ekologiškai ūkininkaujančiais žmonėmis. Būtų turėję jam ką pasakyti ir pienininkai, gal ir jie kada sulauks progos akis į akį su ministru susitikti.
Tad kokios problemos šiandien labiausiai kelia nerimą pieno sektoriaus ūkininkams, kalbėjomės su Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininke Renata Vilimiene.
Jurga BANIONIENĖ
Klausimų keltų ne vieną
Anot pašnekovės, kad rajone lankėsi žemės ūkio ministras, sužinota iš spaudos. Tenka tik apgailestauti, nes pieno sektoriaus situacija taip pat sudėtinga, išties yra apie ką padiskutuoti.
„Būtų ko paklausti ministro, jei būtume nusipelnę susitikimo su juo. Jausmas toks, lyg slapčia jis buvo atvykęs, tik pas tam tikro segmento ūkininkus, su visa pagarba jiems, bet atrodė keistai“, – stebėjosi R. Vilimienė.
Pasak jos, viešojoje erdvėje ministras labai daug kalba apie tai, kad smulkiųjų ir vidutinių pieno ūkių išsigelbėjimas slypi trumposiose grandinėse.
„Tai yra savo pieno perdirbimas, o ministras planuoja sukurti prie Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos logistikos centrus, kurie padėtų ūkininkams išvežioti jų pagamintą produkciją. Smalsu būtų paklausti, kaip jis tai įsivaizduoja. Logistikos autobusėlis atvažiuoja iš Vilniaus į Migonis, paima iš manęs 5 kg sūrių ir juos veža į Ukmergę užsakovui? Kaip tai atrodytų finansiškai, ar neprimintų šių dienų perdirbėjų, kai pienovežiai važiuoja skersai išilgai per Lietuvą neskaičiuodami logistikos sąnaudų, nes jas dengiame mes, pieno pardavėjai?“ – savo nuomonę dėstė pašnekovė.
Plačiau skaitykite balandžio 30 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF (3 Eur/mėn.)