Konstitucija – pagrindinis šalies įstatymas, bet jau ne kartą taisytas, pildytas. Šiandien dėl tiesioginių merų rinkimų šį dokumentą politikai vėl rengiasi taisyti.
Asociatyvi Metanojos Žilėnaitės nuotrauka iš redakcijos archyvo
Konstitucinis Teismas nustatė, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigalios 2023 metais, kai baigsis išrinktų merų kadencija. Norint, kad ir toliau merai būtų renkami tiesiogiai, būtina pataisyti Konstitucijos 119 straipsnį.
Norint pakeisti Konstituciją, reikia, kad už pataisas balsuotų du trečdaliai Seimo narių arba ne mažiau kaip 94. Šis balsavimas turėtų vykti per du kartus su ne mažesne kaip 3 mėnesių pertrauka.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Vietoj įžangos
Šiandien Konstitucija numato vienpakopę dviejų institucijų savivaldos sistemą, kurioje pagrindinė atstovaujamoji institucija įvardijama savivaldybės taryba.
Konstitucija taip pat numato, kad vienasmenė valdžia turi būti ribojama, konstituciškai visi rajono Tarybos nariai yra lygūs ir turi teisę pretenduoti į mero postą. Tarybos nariams negali būti suteikti vykdomųjų institucijų įgaliojimai.
Ar reikia tiesioginių merų rinkimų? Ar geriau būtų grįžti prie senos tvarkos, kuri buvo iki 2015 metų, kai merus rinko rajonų tarybų nariai.
O gal tiesiogiai išrinktam merui reikėtų patikėti, kaip siūlo kai kurie politikai, ir savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.
Šiuos klausimus „Kupiškėnų mintys“ uždavė kupiškėnams politikams.
Plačiau skaitykite balandžio 24 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF (3 Eur/mėn.)