Martynas Laukaitis, žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ direktorius, ne kartą įsitikino: naudotis programos parama tikrai verta.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) įgyvendinimas pratęstas dar dvejiems metams, tačiau jau dabar patvirtinta 87 proc. programai įgyvendinti skirtų paramos lėšų. Programa siekiama, kad žemės ūkio sektorius būtų grindžiamas inovacijomis, būtų tvarus teritorijos ir aplinkos požiūriu, palankus klimatui ir atsparus jo kaitai. Pasak paramos gavėjų, ši programa leido modernizuoti veiklą, plėsti veiklos sritis, sėkmingai įdiegti inovacijas ir tapti konkurencingais rinkos žaidėjais.
Investuoja į inovatyvias technologijas
Pasak pareiškėjų, KPP parama leis plėstis ir išlikti konkurencingais rinkoje. Žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ direktorius Martynas Laukaitis pasakojo, kad tuo, jog naudotis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos parama verta, jau įsitikino ne kartą.
Pašnekovas teikė paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“.
Šiam verslininkui jau pavyko įrengti daržovių sandėliavimo aikštelę, įsigyti pažangią palečių krovimo įrangą. Dėl to, kaip pašnekovas tikina, galima krauti iki 35 maišų per minutę. „Kadangi tai jau penktas ar šeštas projektas paramai gauti, baimės nebeliko jokios. Vienas esminis patarimas – žmogus turi žinoti, ko tiksliai nori. Jeigu žmogus, kuris kreipiasi dėl paramos, tiksliai supranta, koks jo siekiamas rezultatas, viskas bus gerai“, – patikina M. Laukaitis.
Anot jo, jau daugiau nei 10 metų daržoves Šakių rajone auginančio ūkininko, KPP parama padeda nuolat investuoti į inovatyvias technologijas. Taip jo siekiama aukščiausia produktų kokybė atitinka tarptautinio „GLOBAL G.A.P.“ sertifikato reikalavimus, o tai leidžia lygiuotis į geriausius inovatyvius Europos ūkius.
Ūkyje įdiegtos laistymo sistemos, dalį derliaus nuimti padeda sunkioji technika, o sandėliavimo patalpų priežiūra rūpinasi speciali temperatūrą ir drėgmę reguliuojanti sistema. M. Laukaitis neslepia, kad šie sprendimai – dar ne pabaiga – norint plėsti ir vystyti veiklą, būtina didinti daržovių rūšiavimo ir sandėliavimo patalpas.
Atranda naujas perspektyvias kryptis
Paukščių skerdyklai statyti žemės ūkio bendrovė „Delikatesas“, viena seniausių mėsos perdirbimo įmonių Šiaurės Lietuvoje, parengusi projektą „Mėsos perdirbimo veiklos konkurencingumo didinimas“ ir pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“, sulaukė 4 mln. eurų paramos. Tai sudarys apie 34 proc. visų bendrovės investicijų į naują cechą. „Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos parama atveria naujas galimybes ir leidžia didinti mėsos perdirbimo konkurencingumą. Patys nebūtume pajėgūs tiek investuoti“, – akcentuoja bendrovės pirmininkas Ričardas Milkintis.
Joniškio rajone jau kyla moderni, viena didžiausių Lietuvoje paukščių skerdyklų. Statomi ir gamybinis bei sandėliavimo pastatai.
Skerdykloje planuojama pagaminti 30 tūkst. tonų paukštienos per metus. Didžiąją jos dalį ketinama eksportuoti. Paukščių skerdyklai pradėjus veikti bendrovėje bus sukurta 120 naujų darbo vietų.
Vykdant ūkinę veiklą, ketinama skersti ir apdoroti apie 13 mln. 248 tūkst. paukščių per metus (per parą – 48 tūkst. broilerių). „Apskaičiavome, kad per metus mūsų grupės paukštynuose bei ūkininkų ūkiuose išauginama apie 19 mln. paukščių. Tad paukščių skerdykla – nauja perspektyvi kryptis“, – pabrėžia R. Milkintis.
Gyvi paukščiai bus atgabenami į skerdyklą konteineriuose ar dėžėse. Vienoje transporto priemonėje bus atvežama 6000 vnt. paukščių, t. y. vienai technologinių linijų darbo valandai reikiamas kiekis. Visiškai apdorojus paukštį bus gaunama 59,2 proc. atvėsintos vištienos, 7,8 proc. subproduktų ir 33 proc. atliekų.
Modernizuoja ūkius
KPP lėšos leidžia modernizuoti ūkius taip, kad pasiekiamas pats aukščiausias europinis lygis. Daugiausia KPP lėšų skirta veiklos sričiai „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (447 297 415 Eur).
Štai šia paramos priemone pasinaudojęs Ignalinos rajone ūkininkaujantis Petras Sveikauskas vykdė projektą „Ūkininko Petro Sveikausko žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir įsigijo ne tik naują kombainą „New Holland“, bet ir papildomų padargų. Beveik 130 ha savo žemės dirbantis, be to, nuomojantis apie 80 arų valstybinės žemės ir beveik 10 ha iš privačių asmenų ūkininkas džiaugiasi, kad su nauja technika darbas nepalyginamai lengvesnis: visiškai kitoks žemės įdirbimas, sėja, trąšų panaudojimas, todėl, kad viskas kompiuterizuota. „Naujo kombaino net neverta lyginti su mano senuoju – į priekį išvažiuoja ir pjaunamoji, ir pjovėjai, nieko nereikia perkabinti – viskas viename, viskas automatizuota“, – naudas, gautas įsisavinant KPP paramą, vardijo žemdirbys.
Lėšos pereinamajam laikotarpiui
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa – tai pagrindinis praėjusių septynerių metų laikotarpio šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros finansinis veiklos instrumentas. Jos biudžetas siekia 2,1 mlrd. Eur Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšų, skirtų ir smulkiesiems bei vidutiniams ūkiams, ir jauniesiems ūkininkams, ir kaimo bendruomenėms, ir aplinkos apsaugai. Programos priemonių įgyvendinimas leidžia skatinti žemės ūkio konkurencingumą, užtikrinti tausojantį gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus, siekti subalansuotos teritorinės kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtros, kuriant ir remiant užimtumą.
Kiekviena KPP priemonė kryptingai ir tikslingai taikyta tam tikrai kaimo žmonių daliai, siekiant labai konkrečių rezultatų. Investicinė parama skirta tiems ūkiams, kurie pajėgūs augti ir įgyvendinti investicinius projektus, taikyti inovacijas.
NMA duomenimis, kol kas patvirtinta KPP paramos suma – 1,8 mlrd. Eur. Tai sudaro 87 proc. visų programai įgyvendinti skirtų paramos lėšų. Pasak Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininko Vytauto Buivydo, šios lėšos iš esmės yra skirtos mažinti atskirtį tarp kaimo ir miesto, gerinti infrastruktūrą, kad kaimo žmogui būtų patogiau ir mieliau gyventi kaimo vietovėje, užsiimti ūkine veikla.
Dvejais metais pratęsus KPP įgyvendinimą, pereinamajam laikotarpiui papildomai skirti 434,2 mln. Eur. 2021 m. skiriama 238,7 mln. Eur, o 2022 m. – 195,5 mln. Eur, tad ūkininkai ir kiti ūkio subjektai turės galimybę ir toliau kreiptis paramos. Atsižvelgiant į sunkumus dėl COVID-19 sukeltos krizės, 2021–2022 m. yra skirta papildomai lėšų ir ES ekonomikos gaivinimo priemonei (EURI) – 139,9 mln. Eur. Šiems metams skirta 41,4 mln. Eur, o ateinantiems – 98,5 mln. Eur.
Paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones priėmimo 2021 metais grafiką galite rasti čia:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/7b7400c055df11eba1f8b445a2cb2bc7/asr
Užs. Nr.382
