Pagal profesiją kūno kultūros mokytojas Mindaugas Norgėla, Kūlupėnų kaime įkūręs medienos verslą, gamybinę bazę plės pasinaudojęs ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos parama.
Dariaus Šypalio nuotrauka
Kaimo vietovėse atidaromos kirpyklos, lentpjūvės, duonos kepyklėlės, automobilių remonto dirbtuvės, pradedami ir plėtojami kiti verslai – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ rezultatas.
„Pajūrio medis“ vis auga
Kūlupėnuose, buvusio Kartenos linų fabriko teritorijoje, veikiančios bendrovės „Pajūrio medis“ vadovas kretingiškis Mindaugas Norgėla savo verslą pradėjo dar 2005-aisiais. Iš pradžių į Kiniją eksportuodavo iš Lietuvos bei užsienio urėdijų supirktus rąstus. „Bet atsitikdavo, kad apie vasario pabaigą, kol rąstai nukeliaudavo tokį tolimą kelią, sušusdavo. Tada klientas ir paklausė, gal galėtume jiems geriau siųsti lentas. Pagalvojome – o kodėl gi ne? Persiorientavome ir jau 12 metų puikiai bendradarbiaujame toliau“, – papasakojo Mindaugas.
Įmonėje dirba apie 10 vietinių kaimo žmonių. Jie patys žaliavą pjauna, patys rūšiuoja, pakuoja, atrenka. Šiuo metu beržo ruošinius, pakrautus į jūrinius konteinerius, įmonė tiekia ne tik Kinijos, bet ir Vietnamo, Japonijos baldų gamintojams.
Bendrovė „Pajūrio medis“ yra įsikūrusi 1,5 ha teritorijoje. Vienas sandėlis jau pastatytas, kitas turėtų būti baigtas ateinančią vasarą. Veikia 3 medienos džiovyklos, moderni, visiškai automatizuota katilinė. Į statinius ir įrangą iš viso investuota beveik 500 tūkst. Eur, bet dar – ne pabaiga. „Planų turime labai daug: norime pabaigti pradėtą sandėlį, taip pat – pasistatyti administracines patalpas, darbuotojams įrengti persirengimo kambarį, skalbyklą, valgyklą“, – sakė pašnekovas.
Pasitaręs su medienos verslu užsiimančiais draugais, kolegomis, dalyvaujančiais Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje, ir jis apsisprendė teikti paraišką, prašyti finansinės paramos įmonės gamybinei bazei plėsti. Projektą parengė tuo užsiimantys specialistai iš Vilniaus, įmonei „Pajūrio medis“ skirta 147 tūkstančių eurų parama.
Kas galėjo pretenduoti
Paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) buvo teikiamos iki rugpjūčio 31-osios. Šiam etapui skirta beveik 23,1 mln. Eur. Naujovė yra tai, kad priemonei taikomas ne tik išlaidų kompensavimo, bet ir sąskaitų apmokėjimo būdas. Parama skirta įvairinti ekonominę veiklą kaimo vietovėse, padėti kurti ir plėsti mažąsias įmones, skatinti darbo vietų kūrimą. Pagal šią KPP veiklą parama skiriama ne žemės ūkio veiklos plėtrai, išskyrus tas veiklas, kurios nurodytos įgyvendinimo taisyklėse, pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų gamybai ir prekybai, tabako gaminių gamybai ir prekybai, ginklų ir šaudmenų gamybai ir prekybai ir kt.
Paramos kreiptis galėjo privatūs juridiniai bei fiziniai asmenys, nuo paraiškos pateikimo iki paramos sutarties pasirašymo atitinkantys labai mažos ir mažos įmonės statuso reikalavimus. Privatus juridinis asmuo, įsteigtas paraiškos teikimo metais, laikomas tinkamu gauti paramą tik tada, jei jo pagrindinis akcininkas, turintis daugiau kaip 50 proc. juridinio asmens akcijų, yra fizinis asmuo, ataskaitiniais metais vykdęs veiklą pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą.
Daugiausia paraiškų – iš Vilniaus apskrities
NMA duomenimis, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ buvo pateiktos 174 paraiškos: 4 – iš Tauragės, 8 – iš Telšių, 10 – iš Utenos, 12 – iš Marijampolės, 15 – iš Klaipėdos, 16 – iš Alytaus, 19 – iš Šiaulių, 26 – iš Panevėžio, 27 – iš Kauno, 37 – iš Vilniaus apskričių. Iš labai mažų įmonių buvo gautos 147 paraiškos, prašoma suma – 22 781 116 Eur. Iš kaimo gyventojų gautos 27 paraiškos, prašoma suma – 3 236 946 Eur.
Daugiausia paraiškų pateikta dėl paramos statybvietei paruošti. Toliau rikiuojasi: poilsiautojų ir kitų trumpalaikio apgyvendinimo veiklai, konsultacinei ir kitai valdymo veiklai, variklinių transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybai. Taip pat dažniau paprašyta paramos kitai pramogų ir poilsio organizavimo, restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikloms, žemės darbams statybos aikštelėse.
Prašoma paramos suma sudarė daugiau kaip 25 mln. Eur. Surikiavus paraiškas pagal pirmumo eilę, daugiausia – 90 balų – gavo 1 paraiška, 3 paraiškos gavo 85 balus, po 1 paraišką gavo 83, 81, 80, 78, 75 balus, po 2 paraiškas – 74 ir 72 balus. Mažiausią galimą – 50 – atrankos balų skaičių gavo daugiausia paraiškų, t. y. 21. Reikalingo balų skaičiaus nepavyko gauti 28 paraiškoms, todėl toliau jos nebuvo vertinamos. Paraiškų pirmumo eilė sudaroma per 30 darbo dienų nuo paramos paraiškų teikimo laikotarpio pabaigos.
Pirmumo eilėje atsidūrę verslininkai prašo 22 168 938 Eur Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Vienam pareiškėjui – fiziniam ar privačiam juridiniam asmeniui, atitinkančiam labai mažos ir mažos įmonės statuso reikalavimus, – skiriama nuo 50 tūkst. Eur iki 200 tūkst. Eur paramos. Paramos dydis priklauso nuo pareiškėjo planuojamų sukurti naujų darbo vietų (sukūrus vieną darbo vietą, skiriama iki 50 tūkst. Eur, dvi darbo vietas – iki 100 tūkst. Eur ir t. t.). Paramos intensyvumas – iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Atlikus paraiškų atitikties atrankos kriterijams vertinimą, toliau vertinamas paraiškų tinkamumas gauti paramą, t. y., ar jos atitinka įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, ar suplanuotos išlaidos būtinos įgyvendinant projektą, ar jos tiesiogiai yra susijusios su remiama veikla.
Užs. Nr.1435
