Lietuvos ūkininkų sąjungos šimtmečio šventę primins bendra nuotrauka, į ją ne visi kupiškėnai sutilpo.
Editos Šlapelienės nuotrauka
Penktadienį, Valstybės dienos išvakarėse, Lietuvos žemdirbiai atšventė dvi svarbias sukaktis – Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) įkūrimo 100 metų ir atkūrimo 30 metų datas.
Ada DVARIONAITĖ
Ta proga Kėdainių arenoje susirinkę arti pusantro tūkstančio aktyviausių ūkininkų ir žemdirbių, savivaldos vadovų iš visos Lietuvos, jų socialinių partnerių, šalies valdžios atstovų pasidžiaugė veiklos vaisiais, padėkojo iniciatyviausiems ir kantriausiems ūkininkų vedliams, savarankiško ūkininkavimo pradininkams, dabartiniams sąjungos skyrių vadovams. Šioje gausioje auditorijoje buvo ir bene pusšimtis kupiškėnų, taip pat ir ypatingai pagerbtų.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (kairėje) pasveikino Joną Pakalnį, apdovanotą paauksuotu padėkos ženklu.
Autorės nuotrauka
Suprato švietimo svarbą
Gausiai auditorijai trumpu vaizdo filmu priminta sąjungos istorija. 1919 m. gruodį įvyko pirmas Ūkininkų sąjungos suvažiavimas, pirmu vadovu išrinktas agronomas Aleksandras Stulginskis, vėliau tapęs ir Respublikos Prezidentu. Sąjunga turėjo net 380 savo skyrių, jai priklausė 20 tūkst. narių. Visi suprato, kokia didžiulė yra ūkininkų ir kaimo žmonių švietimo, naujų žinių galia, stengėsi vietose vienytis, steigė kooperatines pienines, statė malūnus, vaisių, linų perdirbimo, javų valymo punktus, žemės ūkio produktų supirkimo sandėlius. Sąjunga turėjo savo banką, leido savaitraštį „Ūkininkas“. Organizacija veikė iki pat sovietų okupacijos pradžios, jos vadovai ir aktyviausi nariai patyrė tremtį, kalinimus už partizanų rėmimą, už tai, kad buvo darbštūs, šviesūs kaimo bendruomenių vedliai.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“