„Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“
Nomeda SIMĖNIENĖ
Kupiškis gali atsirasti
„Camino Lituano“ piligrimų kelių žemėlapyje. Tik yra viena sąlyga – neužteks, kad kažkas iš šalies nubrėžtų maršrutą, parodytų kryptį ir palinkėtų sėkmės. Kelias gyvuos tik tada, jeigu jo reikės mums patiems.
Sumanymas Kupiškio kraštą įtraukti į „Camino Lituano“ tinklą – viena iš programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovių Godos Damaševičiūtės ir Viktorijos Semėnaitės Kupiškyje įgyvendinamo projekto „Kupiškio atsinaujinimas – strateginės krypties kūrimas“ idėjų.
Nuo kovo Kupiškio rajone dirbančios projekto vadovės ieškojo sričių, kurios galėtų padidinti ekonominį rajono konkurencingumą ir padėtų geriau panaudoti tai, ką jau turime, gamtą, kultūros paveldą, Kupiškio marias, vietos žmonių iniciatyvas.
Viena kryptis – piligriminis turizmas
Ir čia kalbama ne vien apie gražią idėją popieriuje.
Drauge su „Camino Lituano“ bendraįkūrėju Mariumi Minkevičiumi, paveldosaugininku Vyčiu Zavacku ir turizmo specialiste Rita Kavaliauskiene parengti galimi „Camino“ etapai Kupiškio rajone. Numatytos trys nuo Kupiškio vedančios atšakos, kurios susijungtų su parengtais „Camino Lituano“ maršrutais Kupiškis–Papilys, Kupiškis–Pavašuokiai II ir Kupiškis–Svėdasai.
Prie iniciatyvos kviestos jungtis visos Kupiškio rajono kaimo bendruomenės.
Pasak G. Damaševičiūtės, didžiausią iniciatyvą ir įsitraukimą parodė tik Adomynės dvaro muziejininkė Virginija Pakalniškienė.
Rugpjūčio 19 dieną surengtas pirmas žvalgomasis žygis. Spėta patikrinti vieną iš trijų numatytų atšakų Kupiškis–Adomynė–Svėdasai. Tartasi ir dėl susitikimų su Palėvenės vienuolyno, Subačiaus ir Šimonių bendruomenių atstovais, bet tą dieną nepakako laiko su visais susitikti.
Žygio dalyviai kalbėjosi ir su pakeliui gyvenančiais žmonėmis. Su ūkininku Henriku Gineika, gyvenančiu buvusioje Mazgeliškių dvaro sodyboje, sutarta čia užsukti per būsimą bandomąjį žygį.
Su Kupiškio parapijos klebonu Mindaugu Šakiniu kalbėta apie galimas piligrimų nakvynes. Viena iš potencialių nakvynės ir kultūrinės programos vietų galėtų būti Adomynės dvaras.
Įdomi detalė – „Camino Lituano“ bendraįkūrėjas M. Minkevičius turi kupiškėniškų šaknų. Žvalgomojo žygio metu jis prisiminė iš vaikystės išlikusias žinias apie šias vietoves, bendravo su vietos žmonėmis ir, pasak projekto vadovių, gerai įvertino rengiamo maršruto įvairovę ir patrauklumą.
Spalį Kupiškio–Adomynės–Svėdasų atkarpoje numatytas bandomasis žygis su piligrimais, „Camino Lituano“ savanoriais ir vietos bendruomenėmis.
Godos Damaševičiūtės nuotraukos
O kas toliau?
Štai čia prasideda įdomiausia šios istorijos dalis. „Kurk Lietuvai“ projektas Kupiškyje baigsis rugsėjo pradžioje. Goda ir Viktorija išvažiuos. Kas tada perims jų pradėtą darbą?
Jau yra preliminarūs maršrutai. „Camino Lituano“ žmonės pasirengę padėti. Prie iniciatyvos prisideda ir Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyrius, Kupiškio turizmo informacijos centras. Po bandomojo žygio reikėtų imtis maršruto ženklinimo, ieškoti tam finansavimo ar rėmėjų ir siekti, kad Kupiškio keliai oficialiai taptų „Camino Lituano“ tinklo ruožu.
Kas būtų šio darbo šeimininkas?
Savivaldybė? Turizmo informacijos centras? O gal pačios bendruomenės, per kurių kaimus eis piligrimai ir kurioms šis kelias galėtų duoti daugiausia tiesioginės naudos?
„Camino Lituano“ patirtis atskleidė, kad neužtenka vien institucijų pastangų. Tai savanoriška iniciatyva, gyvuojanti todėl, kad konkrečiose vietose atsiranda žmonių, kuriems rūpi šis kelias. Jie prižiūri maršrutą, pasitinka piligrimus, pasiūlo nakvynę ar maistą, papasakoja vietovės istoriją ir iš esmės tampa savo krašto ambasadoriais.
Gal kaip tik čia ir slypi didžiausia galimybė Kupiškio bendruomenėms?
Piligrimui nereikia prabangaus turizmo komplekso. Jam gali būti įdomi nakvynė bendruomenės namuose, vietos žmogaus paruošta vakarienė, kaimo istorija, senos kapinės, bažnyčia, dvaras, autentiška sodyba ar žmogus, kuris žino tai, ko nėra „Google“ žemėlapyje.
O keliautojas čia palieka ne tik įspūdžius. Jam reikia pavalgyti, pernakvoti, kartais nusipirkti vietos produktų ar paslaugų. Vienas geras potyris tampa rekomendacija kitam.
Todėl klausimas gal ir ne toks, ar Kupiškiui reikia „Camino“. Gal vertėtų klausti kitaip – ar atsiras bendruomenių, kurios pamatys, kad tai gali būti jų pačių galimybė?
Ką parodytume atėjusiam žmogui?
Kupiškio–Adomynės–Svėdasų kelią paveldosaugininko žvilgsniu vertinęs Vytis Zavackas neabejoja, kad turime ką parodyti.
„Kupiškio krašte yra gilių istorijų. Būtent piligriminiai žygiai, kurie orientuoti į savęs ir krašto pažinimą, puiki erdvė viskam išjausti ir pamatyti kitomis akimis“, – sakė jis.
Maršrutas galėtų atverti Adomynės dvarą ir Švč. Mergelės Marijos bažnyčią, Šimonių
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią ir mažiau žinomas vietos istorijas. Viena susijusi su Mazgeliškių dvaro sodyba, priklausiusia prancūzų kilmės grafui Gabrieliui Šuazeliui-Gufjė. Vėliau čia gyveno dailininkė Bronislava Jacevičiūtė-Jėčiūtė, lankydavosi ir kūrė poetė Janina Degutytė. Tačiau „Camino“ neturėtų tapti vien žinomų kultūros paveldo objektų grandine. Nereikėtų pamiršti ir kultūrinio kraštovaizdžio, kurio kartais nebepamatome, istorinių kelių, senųjų kaimų ir trobų“, – pabrėžė V. Zavackas.
Galbūt čia ir yra didžiausia šio kelio vertė. Tai, kas mums atrodo kasdieniška, sena troba, kryžius pakelėje, kaimo istorija, senas kelias ar vietinis žmogus su savo pasakojimu, iš kitur atėjusiam keliautojui gali būti atradimas.
Tačiau tam reikia žmogaus, kuris tą istoriją papasakotų.
„Svarbu pačių vietos bendruomenių noras įsitraukti į šias veiklas, nuoširdus rūpestis keliaujančiais piligrimais, kuriems būtų galima perteikti Kupiškio krašto išskirtinumą ir autentiškumą“, – sakė paveldosaugininkas.
Ir dar viena jo mintis, kuri galėtų būti atsakymas į klausimą, nuo ko pradėti: „Geri potyriai užkrečiami, jie skatina ir kitus keliautojus tai patirti. Todėl nuo mūsų visų priklauso, kad keliautojas norėtų ilgiau ir geriau pažinti šį kraštą.“
Taigi pradžia jau padaryta. Maršrutai nubraižyti, pirmasis išžvalgytas, yra „Camino Lituano“ žmonių palaikymas, rudenį laukia bandomasis žygis.
Dabar kamuolys – Kupiškio pusėje. Ar atsiras žmonių, kurie jį pakels?
Projektą „Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Skirta 10 800 Eur