Būsto nuotraukos paruoštos, skelbimas paskelbtas, o susidomėjęs pirkėjas jau teiraujasi apie sutartį. Tačiau sandorio dokumentus verta peržiūrėti dar prieš pradedant derybas. Vienas jų – energinio naudingumo sertifikatas, apie kurį savininkai kartais prisimena tik sulaukę notaro klausimo. Nuomojant būstą šis dokumentas neretai lieka nuošalyje, nors pareiga jį pateikti aktuali ir nuomotojams.
Sertifikatas parodo pastato energinio naudingumo klasę ir skaičiuojamąsias energijos sąnaudas. Pirkėjui ar nuomininkui tai papildoma informacija vertinant būstą, o savininkui – svarbi pasirengimo sandoriui dalis. Vis dėlto naują dokumentą užsakyti reikia ne visada: kartais pakanka jau galiojančio viso pastato sertifikato.
Kada sertifikatas tampa privalomas?
Paprastai energinio naudingumo sertifikatas privalomas parduodant arba išnuomojant pastatą ar jo dalį, įskaitant butą. Galimam pirkėjui ar naujam nuomininkui dokumentas pateikiamas susipažinti, o sudarius sandorį perduodamas sertifikatas arba jo kopija.
Ši pareiga nepriklauso vien nuo to, ar sutartį tvirtina notaras. Ji aktuali ir sudarant įprastą būsto nuomos sutartį. Skelbimuose apie parduodamą ar nuomojamą būstą taip pat turi būti nurodomas sertifikate pateiktas energinio naudingumo rodiklis. Vadinasi, dokumentu verta pasirūpinti prieš viešinant pasiūlymą.
Buto savininkui pirmiausia verta patikrinti daugiabutį
Parduodant ar nuomojant butą nebūtinai reikia atskiro sertifikato. Jeigu visam daugiabučiui išduotas galiojantis energinio naudingumo sertifikatas, juo galima naudotis ir buto sandoriui – pirkėjui ar nuomininkui pakanka perduoti jo kopiją.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. tipiniai butų sertifikatai neregistruojami, jeigu yra išduotas ir galioja viso pastato sertifikatas. Todėl prieš užsakant paslaugą verta patikrinti pastato duomenis oficialiame Pastatų energinio naudingumo sertifikatų registre arba pasiteirauti namo administratoriaus. Toks patikrinimas gali padėti išvengti nereikalingų išlaidų.
Jeigu galiojančio viso pastato sertifikato nėra, eksperto paslaugos reikalingos ne visada. Buto sertifikatas gali būti išduodamas pagal tokio paties buto tame pačiame pastate sertifikatą. Kitas variantas – tipinis buto sertifikatas, kurį galima užsisakyti Registrų centre. Jis nebrangus ir parengiamas greitai, tačiau nėra pagrįstas konkretaus buto skaičiavimais, todėl jame paprastai nurodoma žemiausia – G – klasė. Tokia klasė gali nuvilti pirkėją, todėl, jei pastatas energiškai efektyvesnis, verta apsvarstyti eksperto atliekamą sertifikavimą.
Mažas plotas ne visada reiškia išimtį
Sertifikavimo išimtys taikomos tam tikriems pastatams. Pavyzdžiui, sertifikavimas neprivalomas atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas neviršija 50 m², taip pat nešildomiems pastatams.
Išimtis numatyta ir poilsio ar sodų paskirties pastatams, tačiau tik tada, kai jie naudojami ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus. Vien pavadinimo „sodo namas“ nepakanka: turi atitikti ir registruota pastato paskirtis, ir faktinis jo naudojimas.
Mažam butui daugiabutyje ploto išimtis netaikoma. Pavyzdžiui, 40 m² butas nėra atskirai stovintis pastatas, todėl jo savininkas negali remtis vien kvadratinių metrų skaičiumi.
Visas išimčių sąrašas pateiktas Statybos įstatymo 51 straipsnyje, todėl kilus abejonių verta jį peržiūrėti arba pasitarti su sertifikavimo ekspertu. Energinio sertifikavimo ekspertus galite rasti apsilankę https://www.kskompanija.lt/.
Ką pasiruošti prieš kreipiantis į ekspertą?
Jeigu tinkamo sertifikato nėra, kreipkitės į atestuotą sertifikavimo ekspertą. Paprastai praverčia kadastro byla arba projektas, duomenys apie šildymą, vėdinimą, langus ir pastato apšiltinimą. Tikslus dokumentų sąrašas priklauso nuo objekto.
Iš anksto aptarkite kainą, darbų apimtį ir terminą. Gavę sertifikatą patikrinkite, ar jis įregistruotas ir ar teisingai nurodyti objekto duomenys. Dokumentas galioja ne ilgiau kaip 10 metų, todėl anksčiau išduoto sertifikato datą taip pat būtina peržiūrėti.
Be to, po rekonstrukcijos ar modernizavimo, kai darbų kaina viršija 25 % pastato vertės, pastatas turi būti sertifikuojamas iš naujo. Pavyzdžiui, renovuotas daugiabutis dažnai turi naujesnį sertifikatą nei anksčiau buto savininko gautas dokumentas.
Trys patikrinimai, kurie palengvina pasiruošimą
Prieš sandorį svarbiausia išsiaiškinti:
- Ar sertifikatas reikalingas?
- Ar tinkamas dokumentas jau išduotas?
- Jei išduotas dokumentas, ar jis tebegalioja?
Buto savininkui verta pradėti nuo daugiabučio sertifikato ir tik tada rinktis tarp tipinio ir eksperto parengto buto sertifikato. Atskiro namo savininkui – nuo turimų dokumentų ir galimų išimčių įvertinimo. Tai padeda tiksliau planuoti laiką ir neužsakyti paslaugų, kurių nereikia.
Aiškūs dokumentai padeda susitarti
Energinio naudingumo sertifikatas suteikia naudingos informacijos, tačiau negarantuoja konkretaus dydžio šildymo sąskaitų. Faktinės išlaidos priklauso ir nuo oro, energijos kainų bei gyventojų įpročių.
Todėl pirkėjui ar nuomininkui verta parodyti ir ankstesnių laikotarpių sąskaitas, paaiškinant būsto naudojimo aplinkybes. Dokumentais pasirūpinus iš anksto, daugiau laiko lieka aptarti kainą, sutarties sąlygas ir būsto perdavimą.
„SEOvoras“ inf.
Užs. Nr.756