„Kūrybiškumo genas“
Jau rašėme apie kelis talentingos Alizavos krašto Jankauskų, kilusių iš Grincagalės kaimo, giminės atstovus.
Dailėtyrininkas, žurnalistas, fotografas, kraštotyrininkas Vidmantas Jankauskas yra iš kitos šio krašto Jankauskų giminės atšakos, iš Jasiškio kaimo.
V. Jankauską savo metraštininku laiko ne tik kupiškėnai, bet ir Vilniaus dailės akademijos bendruomenė.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Biografijos štrichai
V. Jankauskas gimė 1962 metų rugsėjo 10 dieną Jasiškio kaime (Alizavos seniūnija). 1980 metais baigė Alizavos vidurinę mokyklą, 1985 metais – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto žurnalistikos specialybę, 1994 metais – Vilniaus dailės akademijos (VDA) dailės istorijos ir teorijos specialybę. 1985–1988 metais „Jonavos balso“ redakcijos skyriaus vedėjas, 1992 metais – VDA Mokslo skyriaus darbuotojas, nuo 1994 metų – VDA Dailėtyros instituto mokslinis darbuotojas. Nuo 1993 metų bendradarbiauja su VDA leidykla. Nuo 1994 metų yra informacinio biuletenio „Vilniaus dailės akademija“ redaktorius.
V. Jankauskas sudarė ar redagavo apie 30 leidinių, parašė per 70 mokslinių straipsnių dailės ir kultūros istorijos klausimais, kurie spausdinti įvairiose knygose, periodinėje spaudoje, skaitė pranešimus konferencijose.
V. Jankauskas yra 1999 metais pradėtos rengti ir parengtos „Kupiškėnų enciklopedijos“ vyr. redaktorius, sudarytojas ir straipsnių autorius.

Apie darbus išsamiau
Pasak Linos Matiukaitės, kuri parengė V. Jankausko veiklos apžvalgą ir pateikė jo leidinių bibliografiją, „Kupiškėnų enciklopedija“ – didžiausia regioninė enciklopedija Lietuvoje, gerai vertinama specialistų, populiari tarp kupiškėnų.
Išleisti visi trys šio unikalaus leidinio tomai: 2006 m. – I tomas (raidės A–J, 608 p.), 2012 m. – II tomas (raidės K–P, 728 p.), 2017 m. –
III tomas (raidės R–Ž, 736 p.).
Biogramas ir teminius straipsnius enciklopedijai rašė per 90 autorių. Tačiau daugiausia archyvuose laiko praleidžiantis ir produktyviausias enciklopedijos autorius pats Vidmantas: pirmame tome yra 500 jo straipsnių, antrame – 337, trečiame – per 400.
V. Jankausko iniciatyva nuo 2003 metų kasmet leidžiamas 112–188 puslapių istorijos ir kultūros almanachas „Kupiškis“ (greitai pasirodys 22 numeris). Jis ne tik šio almanacho vyr. redaktorius, sudarytojas, bet ir daugelio publikacijų autorius.
Kažin, ar be V. Jankausko kupiškėnai būtų turėję tokius reikšmingus šio krašto istorijai leidinius, kurių gali tik pavydėti kiti šalies regionai.
Jis parašė kelias dešimtis knygų: „Abipus fronto“ (1988), „Ko nenusinešė laikas“ (1992), „O gyventi reikėjo“ (1993), „Nepriklausomos Lietuvos generolai“ (1998), „Kupiškėniškas suėjimas“ (2000), „Nepalūžę“ (2002) ir kt.
V. Jankausko nuotraukų albumas „Kupiškėnai“ (2006), pasak L. Matiukaitės, yra tarsi galerija, į kurią sutilpo ir iškilūs meno, mokslo veikėjai, ir rezistencinių kovų dalyviai, ir kolegos, kaimynai.
Tai „Senovinių kupiškėnų vestuvių“ režisierius Povilas Zulonas, tautodailininkai Algirdas Balna, Leonas Perekšlis, Jonas Šmigelskas, Petras Jankauskas, Vida Kaulakienė ir Bronius Bickus, rašytojai Juozas Baltušis, Aleksas Baltrūnas ir Jurgis Usinavičius, poetai Valdemaras Kukulas, Zita Lukošiūtė ir Vytautas Rudokas, dailininkai Juozas Kėdainis, Eduardas Jurėnas, Boleslovas Motuza, Veronika Šleivytė, Algirdas Laucius, Antanas Garbauskas ir Henrikas Orakauskas, istorikas Bronius Dundulis, knygų leidėjas Vilius Užtupas, vertėja Genovaitė Dručkutė ir kt.
L. Matiukaitė paminėjo dar vieną didelį projektą – knygų seriją „Kupiškėnų biblioteka“. Anot jos, idėją leisti šią seriją V. Jankauskas brandino keletą metų.
„Jis pats ieško autorių, skatina juos rašyti viena ar kita tema, redaguoja prisiminimus ir kitą gautą medžiagą, maketuoja ir apipavidalina leidinius. Pirma knyga „Kupiškio žiemos žemės ūkio mokykla“ pasirodė 2005 metais ir parašyta kartu su žinoma kraštotyrininke, ilgamete Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoja Jone Žebryte. Šiandien išleistos 27 šios serijos knygos.
Šešios serijos knygos skirtos Kupiškio krašto kaimų ir miestelių istorijoms, kitos – garsiems kupiškėnams prisiminti“, – sakė kraštotyrininkė.
Pasak jos, V. Jankauskas parengė spaudai ar sudarė per dvi dešimtis kitų knygų: Diana Glemžaitė „Mes mokėsim numirt“ (1994, kartu su V. Ambrazu), Balys Buračas „Pasakojimai ir padavimai“ (1998, kartu su A. Degučiu), „Laurynas Gucevičius ir jo epocha“ (2004, kartu su R. Butvilaite) ir kt.
V. Jankauskas yra išskirtinio darbštumo, kūrybingumo žmogus. Kad galėtume surašyti visus jo spaudoje paskelbtus mokslinius straipsnius, visus leidinius, prie kurių pridėjo savo ranką, įvairias kitas publikacijas periodinėje spaudoje ir kitur, reikėtų storokos knygos.

Nuotraukos iš Kupiškio viešosios bibliotekos archyvo
Įvertinimas
Už Kupiškio vardo garsinimą Lietuvoje V. Jankauskas apdovanotas Kupiškio rajono savivaldybės mero apdovanojimo ženklu „Už nuopelnus“ (2011).
L. Matiukaitė priminė, kad 2017 metais, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, Kupiškio viešoji biblioteka vykdė projektą „Kupiškėnai Lietuvos istorijoje“ ir organizavo Šimtmečio kupiškėnų rinkimus. Bendradarbiaujant su muziejininkais, istorikais sudarytas Kupiškiui ir Lietuvai nusipelniusių žmonių šimtukas. V. Jankauskas į šį sąrašą pateko devintu numeriu.
Už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes, 2017 metais Vidmantas Jankauskas apdovanotas Lietuvos Respublikos Seimo įsteigtu Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medaliu „Tarnaukite Lietuvai“.
Pašnekovė apgailestavo, kad Kupiškio savivaldybėje nebėra nominacijos „Kupiškio rajono garbės pilietis“. Ją reikėtų atgaivinti. Vidmantas nusipelnė šio įvertinimo.
Taupūs atsakymai
V. Jankauskas kuklus žmogus. Sunku jį prašnekinti. Apie save nemėgsta kalbėti, bet moka dėl bendros idėjos suburti, prakalbinti kitus žmones ir kantriai triūsia archyvuose, ieškodamas praeities perliukų, kad reikšmingą savo kraštui, Lietuvai praeitį galėtų prikelti iš užmaršties ir įprasminti dabartyje, kad ji būtų žinoma ir suprantama ateities kartoms.
Vis dėlto su V. Jankausku šiek tiek pasikalbėjome telefonu. Jis sakė, kad šią vasarą kupiškėnams bus pristatytas naujas kultūros ir istorijos almanacho „Kupiškis“ numeris.
Paklausus, ar planuojama tęsti knygų seriją „Kupiškėnų biblioteka“, pašnekovas irgi buvo nekalbus ir atsakė, kad tai kada nors turės būti.
Pasukus kalbą apie mokyklinius metus, skaitytas knygas, apie profesinio kelio pasirinkimą, beveik nepavyko nieko išpešti.
Vidmantas tik patvirtino, kad jo karta skaitė knygas apie indėnus ir kitokias. Kokia buvo jo mėgstamiausia, įdomiausia knyga, negalėjo pasakyti. Anot jo, viskas susidėjo į krūvą, kad tolimesnis gyvenimas irgi susijęs su knygomis, su rašymu.
Iš jo kalbos supratau, kad namiškiai palaikė apsisprendimą ištrūkti iš kaimo, siekti išsilavinimo.
„Niekas nenorėjo, kad vaikai liktų kolchoze. Ką dirbu, nedirbčiau, jei nepatiktų. Tarmiškai stengiuosi kalbėti, nes reikia mokėti savo krašto šneką. Knygas reikia skaityti, nors pavartyti“, – lakoniškai kalbėjo Vidmantas.
Jis prisipažino, kad ne visada pavyksta lengvai prakalbinti žmones.
Vidmantas neįvardijo, ir koks darbas pats reikšmingiausias. Pasakius, kad „Kupiškėnų enciklopedija“ laikoma vienu svarbiausių jo inicijuotų leidinių, atsakė, kad galėjo būti geresnė. Jei kažkas skaito tą enciklopediją, jeigu jos viršeliai pradeda plyšti, vadinasi, šis leidinys reikalingas, nedūla knygų lentynoje. Ko daugiau benorėti?
Vidmantas mėgsta keliauti. Kartais pasiekia ir egzotinius kraštus. Tad buvo įdomu sužinoti, ar ketina kada nors parašyti knygą apie savo keliones.
„Gal. Gali daug planuoti, bet ne visada pavyksta tuos planus realizuoti“, – sulaukiau vėl taupaus atsakymo.
Kolegų ir bendraminčių akimis
Daugiau apie V. Jankauską gali papasakoti žmonės, su kuriais bendradarbiauja leidžiant mokslinius, kraštotyrinius leidinius, rengiant jų pristatymus.
Lina MATIUKAITĖ:
„Kupiškio krašto žmonėms geriausiai žinoma ir vertinama Vidmanto Jankausko kraštotyrinio pobūdžio publicistika ir informaciniai leidiniai. Visas Vidmanto laisvalaikis pašvęstas gimtojo krašto istorijos ir paveldo tyrinėjimams. Daugelis jį pažįstančių ir apie jo nuveiktus darbus, išleistas knygas žinančių žmonių stebisi, kaip gali tiek daug vienas žmogus padaryti ir tiek daug informacijos sutalpinti savo galvoje ir kitose laikmenose. Pats Vidmantas – tarsi keliaujanti enciklopedija. Tai profesionalus Kupiškio krašto istorijos tyrinėtojas ir žinovas, sukaupęs daug archyvinės medžiagos, senų fotografijų ir kitos informacijos. Gal kam jis atrodo ir keistuolis, besidomintis seniai į praeitį nuėjusiais dalykais. Vidmantas skersai išilgai yra išvaikščiojęs, dviračiu ar mopedu išvažinėjęs visą rajoną, fotografuodamas senas sodybas, dvarus, paminklus, kalbindamas žmones ir fiksuodamas jų prisiminimus. Stebina ir jo gebėjimas kitus žmones įtraukti į prasmingą veiklą, savo krašto pažinimą. Jei ką pažada, būtinai padaro.
Jis mažakalbis. Paslaptingas. Paklaustas, ar bus dar kokia nors knyga, atsako kupiškėniškai: „Žiūrasma, matysma“ ir daugiau nesileidžia į šnekas. Po kiek laiko išgirsti, kad ant stalo naujas jo parengtas leidinys.
Miela, kad Vidmantas visuomet stengiasi kalbėti kupiškėniškai. Su juo pažintis prasidėjo XX a., nuo „Kupiškėnų enciklopedijos“ rašymo pradžios, nuo temų svarstymo.
Jis pirmas iš Lietuvos žurnalistų, lietuviškų šaknų tyrinėtojų, pramynė kelią į Patagoniją Argentinoje, kur Sarmiento mieste ieškojo Šlapelių šeimos pėdsakų.
Dar reikia pridurti, kad labai pagarbus Vidmanto santykis su mama, su artimaisiais ir giminėmis. Ne kartą juos teko matyti Vidmanto knygų sutiktuvėse.“

Marius IRŠĖNAS,
Vilniaus dailės akademijos leidyklos vadovas:
„Vidmantas nelinkęs viešai apie save kalbėti. Dailės akademijoje yra toks žmogus, kuriuo galima pasikliauti. Jis ne tik Kupiškio krašto, bet ir Dailės akademijos metraštininkas. Daug metų leidžia Akademijos informacinį biuletenį.
Jei ieškai informacijos, kas vyko, kokios parodos, renginiai pas mus prieš penkerius ar daugiau metų, tai pasklaidai tą informacinį biuletenį ir viską sužinai, ko reikia.
Vidmantas kolegų, ypač menotyrininkų, jubiliejiniams gimtadieniams parengia netikėtą dovaną, išleidžia tai progai skirtą laikraštuką su gausiomis nuotraukomis iš savo fotoarchyvo. Tas archyvas – tai tokia jo paslapčių skrynelė, kurioje galima rasti akimirkų iš ekskursijų, parodų atidarymo ir kt. Paprašytas kokios nors nuotraukos, iš karto nepasako, kad ras. Išgirsti: „Pažiūrėsim.“ Po kiek laiko kažką ištraukia.
Vidmantas nėra labai atviras. Mėgsta tolimas keliones, bet prieš tai niekada nepasako, kur keliaus. Sugrįžęs iš kelionių, padeda saldainių dėžutę. Tada gali iš jo ištraukti, kur buvo. Antai neseniai grįžo iš Uzbekijos ir Kirgizijos. Taip pat yra aplankęs Argentiną, Indiją, Šri Lanką.
Taigi Vidmanto veikla įvairiapusė ir reikšminga ne tik Kupiškio kraštui, bet ir Vilniaus dailės akademijai.“
Vilius BARTULIS,
Vilniaus kupiškėnų klubo narys, buvęs šio klubo prezidentas:
„Vidmantas Jankauskas – vaikščiojanti Kupiškio krašto enciklopedija. Turbūt nesu matęs jo be fotoaparato. Išvaikščiojęs ir išvažinėjęs visą Kupiškio rajoną ir aplink jį, rinkdamas medžiagą nukakęs net už Atlanto, pakalbinęs daugybę senų ir jaunų kupiškėnų ir ne tik jų, užrašęs gausybę pasakojimų, istorijų, faktų, nufotografavęs vos ne kiekvieną sodybą, kryžių, pakalbintą pašnekovą. O kiek laiko dirbta archyvuose!
Vidmantas visada labai laukiamas Vilniaus kupiškėnų klube. Suagitavęs klubo narius rašyti straipsnius „Kupiškėnų enciklopedijai“, kasmet pristato ir naują kultūros ir istorijos almanacho „Kupiškis“ numerį (šiemet laukiame 22-o). Nuo 2005 metų vos ne kasmet atneša jo inicijuotos, jo kuruojamos ir leidžiamos „Kupiškėnų bibliotekos“ naują knygą. Nors autorius ne visada jis, bet prie kiekvienos išleidimo prikišęs nagus.
Palanki aplinkybė, kad Vidmantas dirba Vilniaus dailės akademijos (VDA) leidykloje. Leidyklos knygynėlyje visada yra leidinių apie Kupiškį, o jos internetinėje svetainėje – skyrelis „Kupiškis“. Čia Vidmanto pastangomis sudėtos daugelio leidinių apie Kupiškį skaitmeninės versijos. VDA svetainėje galima peržvelgti ir kitus Vidmanto Jankausko darbus.
2009 metais Vidmanto kandidatūra pristatyta Kupiškio krašto garbės piliečio vardui suteikti, bet dėl konjunktūrinių priežasčių kartu su kitomis atmesta ir jo kandidatūra.
Už Kupiškio vardo garsinimą Lietuvoje Vidmantas Jankauskas 2011 metais apdovanotas Kupiškio rajono savivaldybės mero apdovanojimo ženklu „Už nuopelnus“, tačiau per 14 metų Vidmanto nuopelnų gerokai padaugėjo, ir Vilniaus kupiškėnų klubas 2025 metų vasario 9 dieną visuotiniame susirinkime nutarė prašyti Kupiškio rajono savivaldybę suteikti Vidmantui Jankauskui Kupiškio krašto garbės piliečio vardą. Neabejojame – vertas! Savivaldybės administracija pažadėjo atnaujinti garbės vardo suteikimo nuostatus, ir tada… Tikimės, kad šį kartą reikalas nesužlugs.“

Nuotraukos iš Kupiškio viešosios bibliotekos archyvo

Projektą „Kūrybiškumo genas“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Skirta 8 000 Eur
Kraštotyrininkas | 2025-06-09
|
Kur jūsų demokratija, kupiškėnai? Nejaugi jūs vis provincija, kuriuos kažkas valdo?
Kraštotyrininkas | 2025-06-09
|
Žaviuosi žymiu kupiškėnu p. Vidmantu Jankausku, jo giliomis Kupiškio krašto žiniomis ir nepailstamu gimtojo krašto garsinimu. Ilgiausių metų Jam ir sveikatos šioje garbingoje veikloje.