Minint Kupiškio vardines, balandžio 29 dieną, į gimtinę suvažiavę alumnai bendravo su jaunaisiais kupiškėnais, perteikė savo patirtį.
Viena jų – gidė Martyna Gružauskaitė, buvusi Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokinė, įmonės „Vilnius with Locals tours“ gidų koordinatorė, šiandien daugiausia laiko skirianti projektui „Lukiškių kalėjimas 2.0“, vadovaujanti gidų-prižiūrėtojų komandai, vedanti pasivaikščiojimus.
Ji mielai sutiko papasakoti apie specialybės pasirinkimą, gido darbo įdomybes.
Jurga BANIONIENĖ
Martyna, kaip jautėtės sugrįžusi į Kupiškį kaip alumnė?
Įdomu pažvelgti į miestą svečio akimis. Tos pačios vietos, bet kitokia patirtis. Smagu grįžti į prisiminimus, reflektuoti, kur esi dabar ir nuo ko viskas prasidėjo.
Su Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos bendruomenės nariais kalbėjote apie savo profesiją. Kas paskatino tapti gide?
Gido darbas ir mokyklos metais atrodė įdomus, netgi šiek tiek paslaptingas. Su klase važinėdavome į ekskursijas, iki šiol atmintyje išlikusios tos, kuriose įspūdį paliko ne tiek faktai, kiek žmogus, kuris juos pasakojo. Ypač įstrigo vienas charizmatiškas, užsispyręs žemaitis gidas. Tada ir pradėjau galvoti, kaip reikia pasakoti, kad būtų įdomu? Ką žmonės iš tikrųjų nori išgirsti? Ko gero, tada į šią veiklą dar nežiūrėjau kaip į profesiją, o į kaip įdomų užsiėmimą laisvalaikiu.
Baigėte Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją. Kokie ryškiausi mokykliniai prisiminimai?
Mokiausi gerai, bet tai, kas įsirėžė į atmintį, buvo užklasinės veiklos, teatro vaidinimai, kelionės į kitus miestus, per festivalį „Lingaudala“ smagus bendravimas su užsienio kolektyvais, juos lydėdavome visos viešnagės metu. Vienas italų kolektyvų vadovas dar kartais mane pasveikina su gimtadieniu.
Ar mokykla, mokytojai daug prisidėjo prie Jūsų asmenybės formavimosi?
Tikrai taip. Mokykla padeda žmogui pakrypti tam tikra linkme. Mokytojas, kuris pats myli savo dalyką, dažnai gali įkvėpti ir tą, kuris dar tik ieško, kuo nori būti.
Kaip gyvenimas pasisuko baigus gimnaziją. Kur studijavote?
Įstojau į Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklą, kur studijavau tarptautinio turizmo verslą. Pagal „Erasmus“ programą pusmečiui išvykau į Prancūziją, La Rošelį. Grįžusi aktyviai įsitraukiau į „Erasmus Student Network“ (ESN) programą, padėjome užsienio studentams, atvykusiems pagal mainų programas į Lietuvą. Būtent bendravimas su žmonėmis iš kitų šalių paskatino pradėti vesti ekskursijas anglų kalba. Studijų pabaigoje prisiminiau gido profesiją ir pagalvojau, kad būtų smagu vasarą ją išbandyti, kol dar sprendžiu, ką toliau veiksiu. Tačiau taip įsisukau į ekskursijų vedimą, kad nebeliko laiko galvoti, ką gi daryti, supratau, kad galima tuo rimtai užsiimti.
2014 m. su keliais bendraminčiais įkūrėme „Vilnius with Locals tours“, ekskursijas po Vilnių miesto svečiams anglų kalba organizuojančią įmonę. Pradėjau ne tik gidauti, bet ir ieškoti kitų gidų, kurie galėtų prisijungti prie mūsų komandos ir padėtų pažinti sostinę. Geriausiu metu turėjome beveik 20 gidų komandą, padedančią lankytojams atrasti Vilnių ir Lietuvą per skirtingas temas bei pasakojimus. Pandemija pakoregavo keliautojų įpročius ir teko ieškoti kitų veiklos formų.
Plačiau skaitykite gegužės 30 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
Domo Rimeikos nuotrauka
