2025/06/25

 

AUKŠTAITĖ, KŪRUSI EILĖRAŠČIUS IR APLINKOS GROŽĮ ŽEMAITIJOJE

Vanda, Irena ir Algirdas Gauriliai prie savo namo Telšiuose. Nuotrauka iš asmeninio Algirdo Gauriliaus albumo

Jautriai kalbėjomės su Algirdu Gauriliumi, atvykusiu į Kupiškį iš Telšių.

Kas žemaitį atvedė į šį kraštą? Paaiškėjo, kad prie Subačiaus Dvariškių kaime buvo jo uošvija, velionės žmonos Vandos Gaurilienės (Grigaliūtės) tėviškė.

Bet svarbiausias kelionės tikslas – atvežti redakcijai pluoštelį žmonos eilėraščių.

„Vandutė būtų norėjusi juos publikuoti, ypač gimtinėje“, – tvirtino vyras.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Buvo kaip perlas

Algirdas parodė storą aplanką atspausdintų žmonos eilėraščių ir dar kelis ranka prirašytus storokus sąsiuvinius. Pasak jo, per gyvenimą žmona sukūrė apie tūkstantį eilėraščių. Ne visi eilėraščiai vienodos meninės vertės, bet yra ir labai gerų. Vandutė rašė apie savo jausmus, emocijas, gamtą, nemažai vietos skyrė tėviškei, kur teka Viešinta ir Lėvuo.

Jos eilėraščiai publikuoti Telšių laikraštyje „Kalvotoji Žemaitija“. Rašydavo paslapčiomis, nugriebusi laisvesnę akimirką tarp nesibaigiančių aplinkos tvarkymo ir kitų darbų, pomėgių.

Nepriklausė jokiems literatų sambūriams. Palaikė ryšius gal tik su keletu bendraminčių.

Algirdas Gaurilius iš Telšių papasakojo apie sąsajas su Kupiškio kraštu.
Autorės nuotrauka

„Ji man visada buvo graži, ypač savo vidumi. Žmogaus išorė sensta, bet jo sielos grožis, aukštas mentalitetas išlieka“, – kalbėjo Algirdas, skausmingai išgyvenantis žmonos netektį.

Vyras dienų, vos ne valandų tikslumu galėjo pasakyti, kiek laiko praėjo nuo jos mirties, ir vis braukė nevalingai byrančias ašaras. Vandutės jis neteko 2024 metų rugsėjo 30 dieną.

„Skauda širdį, kad negalėjau jos už rankos palaikyti išeinant. Darbavausi sode. Ruošėmės pietauti. Parėjęs šūktelėjau, ką valgysime, bet atsako nesulaukiau. Radau Vandutę tyliai užgesusią“, – skaudžią dieną prisiminė Algirdas.

Jis apgailestavo, kad per mažai skyrė dėmesio žmonai, per mažai švelnumo ir rūpesčio. Vis nesibaigiantys darbai pasiglemždavo šiems dalykams skirtą laiką.

Žmoną jis palaidojo senosiose Telšių kapinėse prie savo mamos ir savo sesers dvynės, kuri mirė labai maža.

Vyras sakė, kad žmona buvo tarsi perlas, gal perliukų bus galima rasti ir jos kūryboje. Nesinori, kad į nežinią nueitų žmonos pastangos per žodį išreikšti save.

Plačiau skaitykite gegužės 16 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF

Dalintis
Komentarų nėra

PALIKTI KOMENTARĄ

Rekomenduojami video