Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 metų kovo 11-ąją šalyje pasikeitė verslo sąlygos. Prasidėjo pereinamasis laikotarpis iš sovietinės planinės ekonomikos į rinkos ekonomiką. Leista steigti privačias įmones, pradėta ieškoti naujų eksporto rinkų. Kurti ir nauji įstatymai, reguliuojantys verslą, mokesčius valstybei, bet teisinio reguliavimo bazė kurį laiką dar buvo labai silpna.
Tuo metu daug žmonių pradėjo savo verslą. Bet pirmųjų verslininkų laukė dideli išbandymai – milžiniška infliacija, bankrotai, reketas.
Pakalbinome keletą kupiškėnų verslininkų, kurių verslas gyvuoja per trisdešimt metų.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Sunki pradžia
Trisdešimt trečius metus skaičiuoja UAB „Rileris“, įsikūrusi Kupiškyje, Vytauto g. Pakalbinta šios įmonės savininkė Dalia Navanglauskienė papasakojo, kokia buvo verslo pradžia.
„Tai mano amžinatilsį vyro Rimanto sumanymas. Jis buvo veržlus, veiklus ir verslus žmogus. Dirbo tuometinėje Kupiškio tarpkolūkinėje statybos organizacijoje (RSO). Po darbo dar kitiems privačiai atlikdavo statybos apdailos darbus.
Prasidėjus Atgimimui, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pradėjo savo verslą. Buvo sunki pradžia. Pasitaikė ir reketo atvejų. Tarp reketininkų būta ir kupiškėnų. Šiuos dalykus vyras slėpė nuo manęs. Sakydavo, kad man to geriau nežinoti. Viską suprasdavau iš jo nuotaikos, susirūpinimo verslo reikalais“, – prisiminė pašnekovė.
Pasak D. Navanglauskienės, vyras veiklą pradėjo su draugu Alvydu viename iš trijų anuomet Kraštiečių mikrorajone stovėjusių kioskelių. Pardavinėjo visokias statyboms reikalingas smulkmenas. Kai ten pasidarė ankšta, išsinuomojo patalpas name, kur dabar įsikūrę laidojimo namai. Prekyba statybinėmis medžiagomis buvo toliau plečiama.
„Tada buvome didžiausia įmonė, prekiaujanti tais dalykais. Dar nebuvo nei „Senukų“, nei „Bikuvos“.
Skelbimą apie parduodamas buvusios ligoninės patalpas Vytauto g., kur dabar esame įsikūrę, pamačiau bibliotekoje sklaidydama laikraščius. Tuo metu aš ten dirbau. Pasiėmėme paskolą ir jas nusipirkome. Per dvidešimt metų pavyko paskolą su nemažomis palūkanomis išsimokėti“, – pasakojo verslininkė.
Pasak jos, kai verslas įsibėgėjo, vyras ją prikalbino palikti bibliotekininkės pareigas ir kartu darbuotis. Taip ji apie dvidešimt penkerius metus ir yra šioje srityje.
Plačiau skaitykite kovo 7 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
Nuotraukos iš asmeninių pašnekovų albumų ir redakcijos archyvo