SIGNATARAS LEONAS APŠEGA APIE GYVENIMO IŠBANDYMUS

Kupiškėnas Kovo 11-osios Akto signataras Leonas Apšega daug kartų yra pasakojęs, kokios mintys ir jausmai buvo apėmę per lemtingą Aukščiausiosios Tarybos posėdį, kai reikėjo parašu patvirtinti savo apsisprendimą, nulemsiantį tolimesnę Lietuvos ateitį.

Nuo šių įvykių prabėgo 35 metai. Šio įvykio paminėjimo išvakarėse kalbintas L. Apšega vėl mintimis nuklydo į to meto prisiminimus. Sakė, kad rengiasi važiuoti į Vilnių susitikti šventės proga su kitais signatarais, dalyvauti šventiniuose renginiuose. Pasikliauja sūnaus pagalba, nes pastaruoju metu kelionės tik aplink namus.

Garbusis pašnekovas apgailestavo, kad skubantis laikas retina signatarų gretas. Tad susitikimai su buvusiais bendražygiais labai brangūs ir laukiami.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Grūdino permainos

Prisiminęs tuos istorinius įvykius L. Apšega tvirtino, kad nuo seno buvo maištininkas. Sovietinės valdžios metais kartu su Albinu Vaižmužiu kolūkiuose, kuriems vadovavo, įvedė tvarką, kad sekmadienis yra poilsio diena. Vėliau prisidėjo prie neoficialaus Žemdirbių sąjūdžio kūrimo.

„Įsipyko Tarybų valdžia. Kai rinko į Aukščiausiąją Tarybą, vis dėlto būta baimės. Tada tvyrojo nežinomybė, kaip pakryps politiniai reikalai. Mano vaikai dar maži. Buvo neramu, ko gali sulaukti šeima, jei prasidėtų represijos“, – atvirai kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, nerimą vis dėlto sklaidė įsisiūbavęs Sąjūdis ir žmonių vienybė. Dauguma sutartinai kalbėjo, kad reikia permainų, kad nieko gero iš sovietų valdžios. Parduotuvių prekystaliai tušti, žmonės negali laisvai keliauti po pasaulį. Toliau už Sovietų Sąjungos ribų galėjai nuvažiuoti nebent tik į vadinamąsias to meto socialistinio lagerio šalis, Rytų Vokietiją, Jugoslaviją, Lenkiją ir kt.

L. Apšega prisiminė susitikimus su rinkėjais per anuometinę rinkimų kampaniją. Jį stebino pilnos salės žmonių, jų drąsa reikšti savo nuomonę. Tai buvo naujas reiškinys po ilgų sovietijos priespaudos metų.

Plačiau skaitykite kovo 7 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF