PARADOKSAI ARBA KODĖL MOTERYS GYVENA ILGIAU UŽ VYRUS

Kaip didžiosios politikos Lietuvoje formuotojai rūpinsis kaimo žmonių gerove, investicijomis regionuose ir visu kitu gėriu, girdime nuolat. Ypač – prieš rinkimus. Ruoškimės, kitąmet net treji rinkimai – Lietuvos prezidento, Europos Parlamento ir Seimo.

Regionuose gyvenantys ar dirbantys žmonės mato, deja, vis liūdnesnį vaizdą.

Nebesinori ir vardyti – nykstančios mokyklos, ambulatorijos, bibliotekos, bankai ir kt. Tad nenuostabu, kad išgirdę per televizorių ar radiją „regioninė politika“, skubame pritildyti garsą, nes gali ir supykinti. Todėl kapstomės patys. Ir tų, galingųjų, nuostabai – gyvename.

Yra gausybė pavyzdžių, kaip vykdoma „regioninė politika“ Lietuvoje, pažvelkime į vieną jų – Lietuvos pašto politiką. Juolab kad tai liečia ne tik mus, leidėjus, bet ir jus, skaitytojus.

Lietuvos paštas yra akcinė bendrovė, kurios akcijas visu šimtu procentų valdo valstybė. Vadinasi, Vyriausybė ir duoda toną, kryptį ir nustato prioritetus. Tačiau kelinti metai pašto elgesys sunkiai prognozuojamas ir mes kaskart su nerimu laukiame, kokios gi bus pašto paslaugos – laikraščio pristatymo įkainiai, nes nuo to priklauso prenumeratos kaina, kurią galime pasiūlyti skaitytojui. O juos paštas didina kone kasmet.

Nors bendrovė privalo užtikrinti universalios pašto paslaugos ir periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugų teikimą, kaip tai apibrėžta teisės aktuose, paštas žiūri tik į vieną kriterijų – pelną. Tokį akibrokštą ši valstybinė įmonė iškrėtė ir šiemet.

Prenumeratos kainas kitiems metams redakcija skelbia tada, kai kruopščiai suskaičiuoja būsimas išlaidas, tarp jų ir žinomus pašto pristatymo gyventojams įkainius ir numanomas pajamas. Ir štai, įsibėgėjus prenumeratai, paštas, vienašališkai nusprendęs, pareiškia ženkliai didinsiantis pristatymo įkainį, nes ši paslauga jiems nuostolinga.

Kadangi tokie pašto sprendimai mums ne naujiena, rajoninių laikraščių redaktoriai, susibūrę į asociaciją, politikams ir Vyriausybei įrodė, kad toks vienašališkas pašto vadovybės sprendimas akivaizdžiai žlugdo rajoninę spaudą. Pagrįstai kyla klausimas, ko siekiama tokiais veiksmais? Užgniaužti žurnalistiką regionuose? Šiemet dalinai pavyko sustabdyti pašto savivalę, ir nors laikraščio pristatymo įkainius paštas vis tiek padidino, bet ne taip drastiškai. Tai gyvensime.

Dar viena naujovė, kad 2024 metais laikraštį gausite nebe šeštadienį, kaip buvo įprasta, o penktadienį. Ir tai ne mūsų užgaida. Tai vėl viena paradoksali situacija. Mat Lietuvoje tokia tvarka, kad laikraščiais, kuriuos jūs galite įsigyti prekybos centruose, prekiauja ne prekybos centrai, bet kitos privačios bendrovės. Ir štai viena jų pareiškia, kad nuo kitų metų jokių laikraščių, kurie išeidavo šeštadieniais, nebeiškels į prekybą, nes vienas laikraštis – „Lietuvos rytas“ – nuo 2024 metų bus leidžiamas penktadieniais. Tad visos Lietuvos kiti spaudiniai buvo priversti keisti savo leidimo dienas.

Atrodo, kodėl, juk laikraščius į prekybos vietas nuvežame patys. Bet prekiauti jais turi teisę tik minėtos bendrovės.

Paradoksų galima išvardyti ir daugiau. Pavyzdžiui, jūsų siunčiama korespondencija, net jei siųsite iš Kupiškio į Subačių, keliauja per Vilnių. O pašte registruotas laiškas Lietuvoje perpus brangesnis nei siunčiamas į Europą.

Tai va, keistoka ta regionų politika. Bet, kaip anekdote į klausimą, kodėl moterys ilgiau gyvena už vyrus, atsakymas labai paprastas – specialiai! Tai gyvuokime, brangūs skaitytojai. Specialiai!

Ramių šv. Kalėdų, taikos, meilės ir sutarimo ateinančiais 2024 metais.