2024/06/16

 

ŽEMDIRBIŲ NETENKINA SIMONO GENTVILO PASIŪLYTAS KOMPROMISAS

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas susitiko su ūkininkų atstovais. Susitikime dalyvavo Lietuvos ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio rūmų, Žemės ūkio tarybos, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos, Lietuvos šeimos ūkių sąjungos, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos atstovai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad Aplinkos ministerija neketina siūlyti atsisakyti draudimo asmenims įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės.

„Žemės įsigijimo ribojimai išliks, bet jie bus griežčiau kontroliuojami. Ypatingai ties juridiniais asmenimis – prižiūrimi, kad nebūtų apeidinėjimo. Su asociacijomis kalbėjome, kaip padaryti kontrolę ir šitą saugiklį veiksnų“, – žurnalistams po susitikimo su ūkininkų asociacijų atstovais trečiadienį teigė S. Gentvilas.

Anksčiau ministerija identifikavo, kad numatytas apribojimas nėra veiksnus ir taiklus, todėl buvo svarstyta jo išvis atsisakyti.

„Apie konkrečias įgyvendinimo priemones esame apsitarę, nes bendras tikslas, konsoliduota asociacijų nuomonė ta, kad 500 ha nuosavybės ribojimas yra prasmingas ir jį tiesiog reikėtų padaryti veiksnų“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Anot S. Gentvilo, ministerija neketina siūlyti jokių teisės aktų pakeitimų, tačiau griežtins vidines tvarkas ir nuo sausio jai pavaldžios Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) kontrolę.

Jis pažymėjo, kad „NŽT nesugebėdavo visada sužiūrėti“ įstatymo apeidinėjimo atvejų.

„NŽT keisis, pasitelks gilesnę analizę ir pažymos tikrai atspindės nuosavybę“, – pabrėžė S. Gentvilas.

NŽT, jo teigimu, tikrins ne tik žemę pirkti norinčias įmones, bet ir jų steigėjus.

„Šiuo metu matome, kad NŽT tikrindavo tik konkretų juridinį asmenį, „nelipdavo kopėčiomis aukštyn“ iki jos steigėjų, fizinių asmenų – galbūt tie fiziniai asmenys per keletą bendrovių konsolidavę žymiai daugiau“, – sakė ministras.

„Čia bendras sutarimas „lipti aukštyn kopėčiom“ ir žiūrėti, kas steigėjai šitų bendrovių“, – pridūrė jis.

Be to, pasak ministro, 500 ha ribojimą galima apeiti pažymas žemei gaunant skirtinguose NŽT padaliniuose.

„NŽT turi 52 teritorinius padalinius ir tos pažymos išduotos, kad neviršijama 500 ha nuosavybės, galėjo būti išiminėjamos per skirtingus padalinius ir taip buvo galima įsigyti galbūt daugiau hektarų“, – aiškino S. Gentvilas.

Ūkininkų atstovai: išlieka galimybė įstatymą apeiti

Lietuvos žemės ūkio rūmų (LŽŪR) vicepirmininko Vytauto Buivydo teigimu, „svarbiausia, kad ministras pakeitė nuomonę“ ir atsisakė planų žemės įsigijimo ribojimą atšaukti.

„Labai svarbu, kad šitas įstatymas išliktų, bet kad jis ir veiktų. Kad nebūtų sudaryta terpė apeiti šitą įstatymą“, – žurnalistams sakė V. Buivydas.

Vis dėlto, ūkininkų atstovo teigimu, žemdirbių netenkina S. Gentvilo pasiūlytas kompromisas, kadangi išliks galimybė apeiti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme numatytą apribojimą.

„Iš tikrųjų, mūsų netenkina. (…) Galimybė apeiti šitą įstatymą išliko, nes nebus sumuojamas hektarų kiekis turintiems iki 25 proc. akcijų juridiniuose vienetuose. Šitas ribojimo įstatymas galioja tarp fizinių asmenų, bet neveikia tarp juridinių, todėl asmenys, turintys iki 25 proc. akcijų, tiesiog nesusumuojami. O tai įstatymo apėjimas“, – aiškino jis.

Jis siūlė diskutuoti apie Vengrijoje taikomą žemėtvarkos politiką, kur esą ribojama ne tik žemės įsigijimo, bet ir žemės valdymo teisė.

„Manau, kad tai tikrai diskusija į ateitį. Apie šitą pasiūlymą reiktų diskutuoti, nes Lietuvoje neturėdami lubų matome, kad (…) per du metus netekome 25 proc. žemdirbių“, – teigė V. Buivydas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius aiškino, kad be tinkamos žemės įsigijimo priežiūros stambūs pirkėjai jas superka ir vėliau pernuomoja ūkininkams.

„Šiandien, be atodairos, įvairios tarptautinės organizacijos, fondai, masiškai superka žemes, nuvaromi ūkininkai. Tos žemės nuperkamos, jos nuomos kainos sukeliamos ir išnuomojama tiems patiems ūkininkams. Jaunieji ūkininkai turi turėti šansą įsigyti žemės“, – teigė Z. Aleksandravičius.

Zigmantas Aleksandravičius.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Aplinkos viceministrė Monika Juodkvalkė kovo pradžioje yra sakiusi, kad Aplinkos ministerija planuos pasiūlyti atsisakyti draudimo asmeniui įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės.

Tiek ministerija, tiek dalies ūkininkų atstovai sako, kad ribojimas iš esmės neveikia. Lietuvos žemės ūkio rūmai (LŽŪR) kovo viduryje išplatino pranešimą, kuriame teigiama, jog apeiti apribojimą galima superkant juridinių vienetų akcijas.

Rūmai ministerijos sprendimą pranešime pavadino „akibrokštu žemdirbiams“, o patys pasiūlė koreguoti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą ir uždrausti virš 500 hektarų valdantiems asmenims įsigyti žemę per susijusius fizinius asmenis ar įmones, kuriuose valdo nuo 1 proc. akcijų.

LŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus yra sakęs, kad šiuo metu apie 30 asmenų Lietuvoje valdo apie 0,5 mln. ha žemės ūkio paskirties plotų, o apie 10 proc. ūkininkų dirba iki 80 proc. šalies žemės.

Lukas Juozapaitis (ELTA)

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video