2023/12/01

 

UŽSIMOJO KOVOTI SU „ŽALIUOJU SMEGENŲ PLOVIMU“

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Europos Komisija (EK) užsimojo pažaboti „žaliąjį smegenų plovimą“. Kovo 22 d. pasiūlyta nauja direktyva, kuria ketinama kovoti su klaidinančiais „žaliaisiais teiginiais“. Ja taip pat siekiama reguliuoti aplinkosauginių ženklų plitimą ir užtikrinti ženklinimo sistemų patikimumą bei skaidrumą, rašoma EK interneto svetainėje. Kitaip tariant, nauja direktyva nustato aiškią „žaliųjų teiginių“ ir „žaliojo ženklinimo“ naudojimo tvarką.

Reguliuos „žaliuosius teiginius“ ir aplinkosauginį ženklinimą

Po 2020 m. EK atlikto tyrimo paaiškėjo, kad 53,3 proc. nagrinėtų „žaliųjų teiginių“ buvo neaiškūs, klaidinantys arba nepagrįsti, o 40 proc. – visiškai nepagrįsti. Taip pat nustatyta didžiulė „žaliųjų ženklų“ įvairovė (jų ES rinkoje skaičiuojama apie 230), kuri didina vartotojų nepasitikėjimą ir kelia skepticizmą, mat itin skiriasi egzistuojančių ženklų patikimumo lygis.

Kadangi šiuo metu nėra bendrų visoje ES galiojančių taisyklių, taikomų įmonėms, savanoriškai pateikiančioms „žaliuosius teiginius“, atsiranda „žaliojo smegenų plovimo“ atvejų, kai produktai ar paslaugos atrodo tvaresni, nei iš tikrųjų yra. Tai klaidina vartotojus ir sudaro nepalankias sąlygas tvariems verslams, kurie iš tiesų stengiasi gerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą.

Direktyva skirta reguliuoti įmonių „žaliuosius teiginius“, kuriuose deklaruojama arba užsimenama apie teigiamą poveikį aplinkai, mažesnę neigiamą įtaką, nedaromą poveikį planetai arba laikui bėgant padarytą pažangą aplinkosauginio veiksmingumo srityje. Omenyje turimi tokie teiginiai kaip „marškinėliai pagaminti iš perdirbto plastiko butelių“, „pristatymas kompensuojant CO2“, „pakuotė pagaminta iš 30 proc. perdirbto plastiko“, „vandenynui nekenksmingas kremas nuo saulės“ ir kt.

Įgyvendinus direktyvą, būtų reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog įmonės, teikdamos „žaliuosius teiginius“, laikytųsi būtiniausių pagrindimo ir informavimo reikalavimų. Tai reiškia, kad verslai turėtų užtikrinti pateiktų „žaliųjų teiginių“ patikimumą ir skaidriai informuoti apie juos.

Be to, valstybės narės būtų atsakingos už patikros ir vykdymo užtikrinimo procesų, kuriuos atliktų nepriklausomi ir akredituoti tikrintojai, nustatymą.

Direktyvoje numatyta, kad „žalieji teiginiai“ turi būti pagrįsti visuotinai pripažintais moksliniais įrodymais, nurodant atitinkamą poveikį aplinkai ir bet kokį neigiamą įtaką, kad pirkėjas galėtų susidaryti išsamų ir tikslų vaizdą.

Taip pat nustatyta, kad jei produktai ar organizacijos lyginami su kitais produktais ar organizacijomis, šie palyginimai turi būti sąžiningi ir pagrįsti lygiaverte informacija bei duomenimis.

Numatyta, kad teiginiai ar ženklai, kuriuose naudojamas bendras gaminio poveikio aplinkai – pavyzdžiui, biologinei įvairovei, klimatui, vandens suvartojimui, dirvožemiui ir kt. – vertinimas, yra neleidžiami, nebent tai nustatyta ES taisyklėse.

Direktyva taip pat nurodo, kad aplinkosauginio ženklinimo sistemos turi būti patikimos, o ženklų plitimas – kontroliuojamas. Siekiant kontroliuoti aplinkosauginių ženklų plitimą, nebus leidžiama kurti naujų viešų ženklinimo sistemų, nebent jos būtų sukurtos ES lygmeniu, o bet kokios naujos privačios sistemos turės parodyti didesnius aplinkosauginius užmojus nei esamos ir gauti išankstinį patvirtinimą, kad būtų leistos naudoti. Numatoma, kad aplinkosaugos ženklai turi būti skaidrūs, patikrinti trečiosios šalies ir reguliariai peržiūrimi.

Vis dėlto direktyva apima tik tuos teiginius, kuriems šiuo metu netaikomos kitos ES taisyklės. Tai reiškia, kad jei ES teisės aktuose bus nustatytos konkretesnės taisyklės dėl aplinkosauginių teiginių, taikomų konkrečiam sektoriui ar produktų kategorijai, pavyzdžiui, ES ekologinis ženklas, energijos vartojimo efektyvumo ženklas ar ekologinio ūkininkavimo ženklas, šios taisyklės bus viršesnės už pasiūlyme nustatytas taisykles, nes galiojančiais teisės aktais jau užtikrinamas šių reglamentuojamų teiginių patikimumas.

Įmonės, įsikūrusios už ES ribų ir savanoriškai teikiančios ES vartotojams skirtus aplinkosaugos teiginius, taip pat turės laikytis siūlomoje direktyvoje nustatytų reikalavimų.

Nauda tiek vartotojams, tiek tvariems verslams

Įsigaliojus kovo 22 d. pateiktai direktyvai, vartotojai galėtų būti labiau užtikrinti, kad jei kažkokia prekė ar paslauga parduodama kaip „žalia“, ji iš tikrųjų yra „žalia“. Pirkėjai taip pat galėtų gauti kokybiškesnę bei išsamesnę informaciją apie prekių poveikį aplinkai ir, jei norėtų, galėtų rinktis iš tiesų planetą tausojančius produktus bei paslaugas.

Įvedus bendras taisykles ES vidaus rinkoje, pasiūlymas suteiks konkurencinį pranašumą įmonėms, kurios iš tiesų stengiasi kurti planetai nekenksmingus produktus, paslaugas ir organizacinę praktiką bei mažinti savo poveikį aplinkai.

Įgyvendinus direktyvą visoms įmonėms būtų sudarytos vienodos sąlygos teikti informaciją apie gaminių aplinkosauginį veiksmingumą.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys Virginijus Sinkevičius sako, kad visi norime daryti viską, kas įmanoma, jog mūsų vartojimo pasirinkimai darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai, tačiau būti „žaliu“ nėra lengva.

„Mus bombarduoja informacija. ES rinkoje yra 230 skirtingų ekologinių ženklų. Svarbu, kad galėtume pasitikėti „žaliaisiais teiginiais“ ir „žaliaisiais ženklais“ ant produktų etikečių. Šiandien Komisijos pateiktais pasiūlymais įmonės ir vartotojai bus apsaugoti nuo žalingų „žaliojo smegenų plovimo“ praktikų, taip pat bus sprendžiama ženklų plitimo problema. Norime padėti vartotojams labiau pasitikėti savo pasirinkimu ir užtikrinti, kad būtų atlyginama toms įmonėms, kurios iš tiesų stengiasi mažinti savo poveikį aplinkai, išteklių naudojimą ar taršą, švelninti klimato kaitą“, – teigia jis.

Europos Komisijos viceprezidentas Fransas Timmermansas atkreipia dėmesį, kad „žaliųjų teiginių“ yra visur, tačiau pernelyg dažnai jie pateikiami be jokių įrodymų ir pagrindimo.

„Taip sudaromos sąlygos „žaliajam smegenų plovimui“ plisti ir įmonės, gaminančios tikrai tvarius produktus, atsiduria nepalankioje padėtyje. Daugelis europiečių savo pirkiniais nori prisidėti prie tvaresnio pasaulio kūrimo. Jie turi galėti pasitikėti pateiktais teiginiais. Šiuo pasiūlymu vartotojams suteikiame garantiją, kad kai daiktas bus parduodamas kaip „žalias“, jis iš tikrųjų bus „žalias“, – sako F. Timmermansas.

Po įprastos teisėkūros procedūros pasiūlymą dėl Žaliųjų teiginių direktyvos turės patvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba.

Justė Ancevičiūtė (ELTA)

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video