2023/02/03

 

ŠVENČIŲ IŠVAKARĖSE APIE VALGIUS IR PROFESINĮ KELIĄ

Gailutė Tamašiūnienė-Latvė papasakojo apie savo darbą ir pateikė šventinių patiekalų receptų. Autorės nuotrauka

Gailutė Tamašiūnienė-Latvė maisto ruošimo srityje dirba daugiau nei tris dešimtmečius. Pastaruoju metu moteris savo patirtį perduoda mokiniams Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje. Artėjant metų pabaigos šventėms su ja pasikalbėjome apie profesiją, naujas patirtis ir, be abejo, šioms šventėms skirtus patiekalus.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Šventiniam stalui

Gailutę darbo dienos pabaigoje radau mokykloje, savo kabinete. Tą dieną ji su virėjų kurso mokinėmis kepė kūčiukus. Tai visiems lietuviams gerai žinomas Kūčių vakarienės patiekalas – miltiniai mielinės tešlos kepinukai, pabarstyti aguonomis.
Su Gailute sutarėme apie kitus Kūčių valgius šį kartą išsamiau nekalbėti. Labiau norėjau iš pašnekovės išklausti, ką ji pati gamina kalėdiniam stalui, ar turi tradicinį tos šventės patiekalą.

„Tradicinio kalėdinio patiekalo neturiu, o Kūčių toks patiekalas yra. Per Kūčias šeimai keleri metai verdu virtinukų su grybais. Visi namiškiai juos pamėgo. Virtinukus darau iš plikytos kvietinių miltų tešlos. Imu tris stiklines miltų, juos sumaišau su druska ir trimis šaukštais aliejaus. Vėliau į šią masę pilu vieną stiklinę verdančio vandens ir viską išmaišau su šaukštu. Tešlą suvynioju į maistinę plėvelę ir dedu į šaldytuvą, kad išbrinktų. Įdarui labiausiai tinka džiovinti grybai, bet nemėgstu grybauti, neturiu miško grybų. Tam įdarui naudoju parduotuvėje pirktus pievagrybius. Juos (apie 250 g) ir vieną svogūno galvutę pakepinu su sviestu ar aliejumi. Padažui naudoju sviestą, grietinę. Per Kūčias, laikantis katalikiškų tradicijų, galima ir be jo apsieiti. Prisipažinsiu, kad per tiek metų maisto ruošos jau atsikandau. Bet kai ateina šventės, kažkokį ypatingesnį patiekalą šventiniam šeimos stalui reikia paruošti. Visi mėgstame skaniai pavalgyti. Smagu, kad ruošiant valgį nesibodi padėti abu sūnūs, o vyras nėra itin išrankus valgytojas. Gal mažiau mėgsta tik žuvies patiekalus, bet jei reikia, tai ir juos valgo. Taigi šiemet kepsiu įdarytą vištą. Įdarui galima dėti ryžių, obuolių, džiovintų vaisių, tai, kas labiau patinka. Iš pradžių paukštieną pamarinuosiu. Marinatą darau iš apelsinų sulčių su daug visokių prieskoninių žolelių – raudonėlio, čiobrelių ir kitokių, kurias užsiauginu savo darže. Mėsą įtrinti prieskoninėmis žolelėmis labai mėgstu. Pamarinuotą vištą dar apdėsiu apelsino riekelėmis, kepti kišiu į kepimo rankovę ir kepsiu orkaitėje. Kad mėsa šiek tiek apskrustų, kepimo pabaigoje praplėšiu rankovę. Jei turi žvėrienos, tai švenčių proga tikrai galima pasigaminti neeilinį patiekalą. Pernai patiekiau keptą stirnienos kumpį. Mėsą irgi pamarinavau porą parų su įvairiomis prieskoninėmis žolelėmis. Prieš kepdama prismaigsčiau lašinukų. Išėjo labai minkšta ir sultinga mėsytė“, – kelių patiekalų receptus atskleidė pašnekovė.

Yra sakoma, kad šeimininkės būna dviejų rūšių – saldžios ir sūrios. Gailutė sakė save labiau priskirianti prie sūriųjų. Konditerija jai niekada nebuvo prie širdies, nors moka ir pyragą ar tortą iškepti.
O šiemet išbandė ir trapių sausainių su įdaru receptą ir mano, kad visai neblogai pavyko.

Sausainiams reikės 250 g sviesto, 120 g cukraus, 1 kiaušinio baltymo, žiupsnelio druskos, 2 arbatinių šaukštelių vanilinio cukraus, 350 g miltų. Minkštą sviestą reikia išplakti su cukrumi iki purumo, įmaišyti druską, vanilinį cukrų. Suberti pamažu maišant miltus. Tešlą truputį paminkyti, padalyti į dvi dalis. Tas jos dalis suvynioti į maistinę plėvelę ir padėti į šaldytuvą 1–2 valandoms.

Kai tešla atšals, ją reikia iškočioti tarp dviejų kepimo popieriaus lapų, kad išeitų 2–4 milimetrų storio lakštai. Tada jau galima iš tešlos išpjauti ar formelėmis padaryti visokių formų sausainių.
Jie kepami maždaug iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 6–8 minutes. Pagardinti juos galima įvairiai – ir džemu, ir riešutų sviestu, ir pabarstyti cukraus pudra. Receptą nusižiūrėjau internete ir truputį savaip padariau“, – tvirtino pašnekovė.

Prabėgę metai

Gailutė prisiminė ir pirmus savo žingsnius pasirinktos specialybės link. Alizavos vidurinę mokyklą ji baigė gerais pažymiais ir pasirinko tada labai populiarią maisto ruošimo technologo specialybę. Tuo metu įstoti į Vilniaus kooperacijos technikumą, kur rengti šie specialistai, buvo gana sunku, konkursas didžiulis. Bet jai pavyko.

„Mokėmės ne tik maisto gamybos, bet ir išmanyti visokius tame procese naudojamus įrenginius, apskaitą. Net braižyba mums dėstyta. Įsiminė visam gyvenimui etikos pamokos, kurias vedė poetas Henrikas Čigriejus. Technikumą baigiau tragiškais 1991 metais ir sugrįžau į gimtinę. Nebebuvo jokių paskyrimų į darbovietes. Buvau tik atlikusi praktiką Kupiškio visuomeninio maitinimo įmonės administracijos padalinyje. Ten susipažinau su buhalterija, kaip tvarkyti apyskaitą, kaip sudaryti kalkuliacines korteles ir kitus dokumentus.

Baigus mokslus netrukus prasidėjo šeimyninis gyvenimas. Gimė vaikai. Buvau šiek tiek atitrūkusi nuo savo specialybės. Vėliau daugiausia dirbau rajono mokyklų valgyklose – Alizavoje, Virbališkiuose, Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje. Pastarojoje darbovietėje bene ilgiausiai.

Po mokyklų valgyklų privatizacijos išėjau iš to darbo. Padirbėjau buvusioje „Saulės paukštės“ kavinėje. Dabar šešti metai esu Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos darbuotoja.
Pradėjau nuo profesijos mokytojos pareigų, o šiandien jau esu vyresnioji profesijos mokytoja. Man patinka semtis naujos patirties, tobulinti profesijos žinias.
Niekada negalvojau, kad kitus mokysiu, o dabar tenka ir visai patinka. Kai šioje mokykloje buvo suformuota virėjų grupė, mane ir pakvietė dirbti.
Praėjusiais mokslo metais išleidau pirmą savo auklėtinių virėjų-pardavėjų grupę. Smagu. Su kai kuriomis merginomis ir toliau palaikau ryšį, pasikalbame. Gaila tik, kad karantinas sutrukdė mums įgyvendinti visus planus“, – apie savo profesinį kelią pasakojo pašnekovė.

Gailutė Tamašiūnienė-Latvė su sūnumis Nerijumi ir Arnu (dešinėje) turistavo Šveicarijoje.

Užsienio patirtis

Gailutė neseniai su kolegomis per „Erazmus+“ projektą darbo patirties sėmėsi Londone. Stebėjo technologijų pamokas katalikiškoje mokykloje. Įsiminė pamoka septintokų klasėje. Joje kartu su kitais mokosi mergaitė autistė. Vaikai ruošė rizotą su pievagrybiais. Visi buvo labai aktyvūs. Nė vienas kažkuo neišsiskyrė. Nepastebėjo, kuri mergaitė autistė. Vėliau ją parodė ir pasakė, kad ji vos ne klasės pirmūnė. Taip susipažinta, kaip atrodo įtraukusis ugdymas, kai kartu su kitais mokosi ir specialių poreikių turintys vaikai. Toje mokykloje tvarka gerokai skiriasi nuo mūsiškės.
Pasak Gailutės, laikomasi gana griežtos drausmės. Ryte į mokyklą vaikai turi susirinkti nuo 8 iki 9 valandos. Vėliau kiemo vartai užrakinami ir niekas nebegali įeiti. Taip pat nė vieno vaiko nematė su mobiliuoju telefonu. Per pamokas jie išjungti ir nenaudojami. Nebent nutiktų koks nors ekstremalus įvykis. Deja, anot Gailutės, mobilieji telefonai Lietuvos mokyklose kol kas yra didelė problema.
Jai buvo keista, kad toje Londono mokykloje prieš pamokas visos klasės išrikiuojamos vidiniame kieme, patikrinama, kas dalyvauja pamokose. Vėliau visi vorele sueina į savo kabinetus. Tvarka vos ne kaip kariuomenėje. Bet vaikai linksmi, guvūs, aktyvūs.

Gailutė Tamašiūnienė-Latvė Londone. Čia ji sėmėsi darbinės patirties. Nuotrauka iš asmeninio pašnekovės albumo

Laikraščio „Kupiškėnų mintys“ prenumerata 2023 metams ir – dovanos! SPAUSK ČIA

Dalintis
Komentarų nėra

PALIKTI KOMENTARĄ

Rekomenduojami video