2024/03/29

 

SENOJE PYVESOS SLĖNIO SODYBOJE KURIA JAUKIUS SVAJONIŲ NAMUS

Gintarė Stepanavičiūtė kartu su širdies draugu Danieliumi miestietišką gyvenimą iškeitė į ramybę vienkiemyje ir nė kiek nesigaili.
Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės albumo

Nuosavas būstas yra bene didžiausias gyvenimo pirkinys. Kas planuoja įsigyti naujos statybos būstą ir suka galvą, kaip sutaupyti pradinį įnašą, o iš Žemaitijos kilusi Gintarė Stepanavičiūtė kartu su mylimuoju Danieliumi troško visai priešingai – įsigijo atokų vienkiemį Alizavos seniūnijoje ir patys savo rankomis jį tvarko, vedami tvarios gyvensenos idėjos.

Kristina VALYTĖ

Kaip mergina iš Kuršėnų atsidūrė Kupiškio rajone?

Taip, esu kilusi iš Žemaitijos. Mano širdies draugas – taip pat. Keista, bet mes abu susipažinome studijuodami Vilniuje. Mūsų vertybės, mintys sutapo, tad keletą metų baigę studijas svajojome apie pokyčius, norėjome gyventi arčiau gamtos. Neturėjome jokio geografinio apsibrėžimo, kur norėtume gyventi, būsto dairėmės visoje Lietuvoje. O Šiaurės Lietuvoje sodybų pasiūla gausesnė nei bet kur kitur.
Ieškojome tokio namo, kuriame iškart galėtume apsigyventi. Ši sodyba patraukė mus tuo, kad buvo gerai išsilaikiusi, rąstai nesutrešę, nepaisant to, kad dešimt metų joje niekas negyveno, be to, sužavėjo tai, kad ji yra Pyvesos upės slėnyje, pamiškėje, jauki, apstatyta ūkiniais pastatais. Patiko, kad sodyboje buvo daug įdomaus ankstesnių šeimininkų užgyvento turto. Pakerėjo klėtis, kuri rąstas po rąsto atsivežta į šitą sodybą (matyti iš sunumeruotų rąstų), ir joje sudėti įvairiausi žemės ūkio padargai.

Į naujus namus, aukštaitišką dviejų galų trobą, atsikraustėte praėjusių metų vasarą. Ką pirmiausia suskubote remontuoti, keisti, o ką palikote?

Pora interjerą kuria remdamasi tvarios gyvensenos principais – autentiką bando jungti su šiuolaikiškumu.

Iš tikrųjų prasidėjęs tvarkymas truks metų metus, nes visus remonto darbus atliekame savo rankomis. Bandome autentiką jungti su šiuolaikiškumu, norime, kad visa tai derėtų su mūsų pačių poreikiais. Galiu patikinti, kad namas išliks tokių formų, kokių ir yra, paliksime ir gražius rąstus, ir krosnį, ir medinius langus.

Kaip sekasi interjero sprendimus suderinti su tvarumo idėja, kurią judu puoselėjate?

Sodybos nuotraukomis Gintarė džiaugiasi kartu su savo „Instagram“ sekėjais. Kaskart sodyba nušvinta vis kitomis spalvomis.

Tai ir lengva, bet kartu ir sudėtinga, kūrybiškumo reikalaujanti užduotis. Vis dėlto sekasi gana neblogai. Kai kuriuos senus baldus, daiktus atnaujinome, suremontavome, perdažėme, o kai kuriuos įsigijome iš antrų rankų arba draugai padovanojo. Prieš pasilikdami ar įsigydami naują daiktą apsvarstėme visus „už“ ir „prieš“ – ar tas daiktas mums tikrai būtinas, kiek jis mums tarnaus, ar jis derės prie bendrai kuriamos erdvės, ar tai tik emocijos, ar neapsikrausime daiktais. Nereikalingus buities daiktus mes taip pat kitiems parduodame arba atiduodame, mainomės. Ne išmesti daiktą, o jį atnaujinti yra vienas esminių tvarumo elementų.

Ar tvarumas, kuriant jaukų namų interjerą, yra ir finansiškai naudingas dalykas?

Iš piniginės pusės gal ir pigiau, bet laiko atžvilgiu – brangiau. Tinkamiausių daiktų paieška užtrunka, taip pat kaip ir kiti remonto, dekoravimo, atnaujinimo darbai. Naują daiktą atėjai ir nusipirkai, o naudotų kokybiškų daiktų kartais reikia palaukti. Internete yra įvairių mainymosi grupių, sendaikčių parduotuvėlių, kol kas iš užsienio neteko siųsdintis daiktų. Gerai, kad internete yra ir įvairių daiktų atnaujinimo grupių, ten galima rasti neblogų patarimų, kaip senus daiktus atnaujinti. Pavyzdžiui, naudotos geros orkaitės ieškojau bemaž dvi savaites. Gerai, kad buvo vasara, tai maistą gaminomės ant laužo ugnies.

Jei prakalbome apie valgį, į savo „Instagram“ puslapį „Joysofamber“, tai išvertus iš anglų kalbos reikštų „Gintarės džiaugsmus“, dedi tvarius vegetariškus receptus.

Norėčiau patikslinti, kad tiek aš, tiek mano partneris esame veganai. Nevalgome ne tik mėsos, bet ir kiaušinių, pieno produktų, žuvies. Tvarumas labai svarbus ir ruošiant maistą. Dar reikia pridurti, kad esu daržininkė entuziastė. Nors pernai atsikraustėme per Jonines, šį bei tą dar spėjome užsiauginti, bet šį pavasarį viliuosi, kad pagaliau galėsiu įsirengti svajonių daržą. Man labai svarbu, kad mano ruošiamas patiekalas būtų ne tik maistingas, bet ir spalvingas, tad, pavyzdžiui, auginu ne tik oranžines, bet ir geltonas, violetines morkas. Svajoju užsiauginti plaušenių, jos atrodo kaip cukinijos, o viduje yra plaušinė medžiaga. Noriu užsiauginti gamtinių kempinių, kurias galėsiu naudoti buityje, o kadangi tai augalinis produktas, panaudojus jas bus galima kompostuoti.

Jūs tiesiog degate tvarumo idėjomis. Kas judu paskatino imtis tvarios gyvensenos?

Turbūt tai atėjo iš mūsų vertybių. Mums rūpi aplinka, gamta ir kaip gyvens kiti žmonės tada, kai mūsų jau nebebus. Žinoma, tam reikėjo šiek tiek laiko – reikėjo prie to priprasti, tačiau dabar negalime atsidžiaugti savo sprendimu keisti gyvenimą iš pagrindų. Ką kiekvienas galėtume padaryti dėl gamtos, tai bent rūšiuoti šiukšles.

Ar čia, Kupiškyje, randate bendraminčių?

Žinoma, jų čia tikrai yra, bet nedaug. Gal daug ko ir nežinome, nes gyvename gana atokiai nuo rajono centro.

O kokios judviejų profesijos?

Gintarė Stepanavičiūtė su širdies draugu svajonių namus įsirengs patys savo rankomis.

Aš pagal profesiją esu komunikacijos specialistė, dirbu rinkodaros vadybininke vienoje stambioje Biržų įmonėje, o Danielius daug metų dirbo restauratoriumi. Mes abu esame nagingi, o jei ko ir nežinome, nebijome paprašyti kitų pagalbos.

Puslapyje „Joysofamber“ yra akimirkų iš judviejų gyvenimo kuriant jaukius svajonių namus. Turbūt savo gyvenimo būdu pavyksta įkvėpti ir kitus. Kokių patarimų sekėjai dažniausiai prašo?

Pastebime, jog nemažai žmonių žavisi mūsų drąsa persikelti į atokią sodybą. Nemažai jų patys nori kardinaliai keisti gyvenimą, bet nedrįsta. Daugeliui patinka sodybos nuotraukos, kiekvienu metų laiku ji žavinga vis kitaip.

Sodyba gana atoki, į ją veda bekelė. Ar kai pripusto, o atleidus sniegą kelias pažliunga, romantika gyventi kaime nedingsta?

Sunkumų yra, bet vis vien smagu gyventi. Į sodybą einantis keliukas nėra toks tragiškas, be to, neseniai įsigijome visureigį, tad jokios pūgos nebaisios.

Ar čia apsigyvenote visam laikui? Greito gyvenimo tempo sostinėje nesiilgite?

Dar nežinau. Gyvenimas čia ir Vilniuje skiriasi kaip diena nuo nakties. Mums patinka gamta. Ir kaip ji gali nusibosti – štai, kai buvo pirma šalna, anksti ryte užsimečiau chalatą ir išėjau pasivaikščioti, pirmais apšalusiais žolės stiebeliais pasigrožėti. Gyvendamas mieste to nepamatysi. Miesto ritmo irgi truputį ilgiuosi, bet į miestą galima nuvažiuoti savaitgaliais išsidūkti ir vėl grįžti.

Dalintis
Vėliausias komentaras
  • Kaip gera skaityti.Žemaitija atvyko į Aukštaitiją .

Rekomenduojami video