Skelbimai
Pašnekesiai
Vėrinys

ARBATA IŠ PYVESOS SLĖNIO – ŠVENTĖS AKCENTAS

Eglutės įžiebimo šventė Alizavoje sutapo su Tarptautine arbatos diena, kuri minima gruodžio 15 dieną. Tad neatsitiktinai šiame renginyje būta daug kalbų apie arbatą ir jos ragavimo ritualų. Pasak šios seniūnijos seniūnės Ramintos Ribokaitės, svarbiausia, kad visos vaistažolės surinktos arba užaugintos jų seniūnijoje – Pyvesos slėnyje ir Bakšėnų kaime. Čia didžiausias bakšėnietės Dalios Fediakinos ir jos marčios Renatos nuopelnas.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Vasaros Bakšėnuose

Pasibaigus šventės šurmuliui pakalbinta Renata Fediakinienė, ūkininkė, žolininkė, tvirtino, kad vaistažolėmis ir jų arbata susidomėjo prieš septynerius metus, o pastaruosius trejus metus tuo užsiima intensyviai.

Renata Fediakinienė per Kalėdų eglutės įžiebimo šventę Alizavoje surengė arbatos degustaciją ir renginio dalyviams papasakojo apie vaistažolių arbatos naudą sveikatai.
Nuotraukos iš pašnekovės asmeninio albumo.

„Gyvenu Šiauliuose. Užaugau Joniškyje. Daugiau nei dvidešimt metų dirbau administravimo, personalo vadybos darbą. Kai sukako keturiasdešimt metų, pajutau, kad norėčiau įdomesnio užsiėmimo nei įstatymai, biurokratinė veikla. Pradėjau domėtis fizioterapija, kinų medicina. Ketverius metus į šį dalyką gilinausi Rygoje ir Lietuvoje įvairiuose kursuose, seminaruose. Susipažinau ir su senoviniais anglų bei prancūzų vaistažolių receptais. Antai anglų vaistažolių receptai siekia net 1500 metus. Yra išleista daug knygų, kuriose populiarinama jų senovės žolininkų išmintis. Teko tas knygas pastudijuoti.

Intensyviai domintis visais šiais dalykais, palikau ir pagrindinį darbą. Abiejų dalykų nebesuderinau.
Dabar visas vasaras leidžiu pas anytą Dalią Bakšėnuose. Ji patyrusi ūkininkė. Labai padeda plėtojant vaistažolininkystę. Bakšėnuose, maždaug vieno hektaro žemės plote, pasėjame raudonėlių, ramunėlių, pelynų, šalavijų, melisų. Pasodinome ir aviečių. Bandome auginti gyslotį, sudarydami jam kuo natūralesnes augimo sąlygas. Domėjausi, kaip Austrijoje ir Šveicarijoje biodinaminiuose ūkiuose auginamos vynuogės. Ten tarp vynuogių sėjamos ramunėlės, melisos. Šių vaistinių augalų artumas turi įtakos ir vynuogėms“, – pasakojo Renata.
Ji į mišką žoliauti išsiruošia tarsi į meditaciją. Ten lydi ramybė, vidinės harmonijos pojūtis. Nori tą jausmą per surinktas vaistažoles perduoti ir kitiems, kad pajustų.

Vaistinius augalus renka atokesnėse miško vietose, pagrioviuose, kurių nepasiekia intensyvi žemdirbystė. Tikri jų lobynai veši Pyvesos slėnyje.

„Pati gamta tarsi veda. Antai ieškojau vingiorykščių ir netikėtai priėjau jų plotus, gervių lankomus. Vaizdas buvo stulbinantis. Žoliaudama stengiuosi vienoje vietoje visko nenuskinti. Palieku sėklai kitiems metams, žvėreliams. Toks mano tausojantis santykis su gamta. Miške jaučiuosi labai gerai, tarsi namie. Gal dėl to, kad mano tėtis buvo miškininkas. Su juo ne kartą po miškus nuo vaikystės vaikštinėta. Jis mokė mane pažinti grybus“, – džiaugėsi žolininkė.

Nemasinei prekybai

Renata namiškių padedama puoselėja nedidelį šeimos arbatos verslą. Jos į maišelius sufasuota įvairi arbata turi ir pavadinimą – „Sauja“. Pasak moters, tai sauja ramybės, harmonijos, gerų emocijų. Etiketes su šiuo pavadinimu sukūrė jos dukra grafikė dizainerė, gyvenanti Vilniuje. Sūnus su vyru padeda sudžiovintas vaistažoles sufasuoti į maišelius. Vyras Bakšėnuose įrengė vaistažolių džiovyklą. Džiovinant svarbu, kad būtų skersvėjo, ne per drėgna, natūralios sąlygos. O anyta, kaip minėta, svarbiausia jų pasėlių prižiūrėtoja.

Renata Fediakinienė septynerius metus intensyviai domisi žolininkyste ir ruošia įvairių žolelių arbatą.

„Į masinę prekybą neiname. Mums svarbu vaistažolių arbatos kokybė. Paprastai netrupintos vaistažolės išsilaiko gerai metus, o trupintos savo gerųjų savybių nepraranda tik pusmetį.

Man buvo labai smagu Alizavoje, kai per Kalėdų eglutės įžiebimo šventę ten buvome surengę edukacinį arbatos užsiėmimą.“

„Nustebino vaikai – ir dideli, ir maži, kurie noriai ragavo įvairią arbatą ir smalsiai klausė mano pasakojimo. Labai geranoriški buvo visi alizaviečiai. Domėjosi arbata ir mane šiltai priėmė.

Nereikia tikėtis, kad išgėrus kokios nors vaistažolių arbatos, atsikratysime visų savo ligų. Svarbu gerti arbatą ir gauti energijos, geros nuotaikos, patirti visokių skonio pojūčių. Kai būsime puikiai nusiteikę, tai ir bendrai sveikatai visa tai bus tik į naudą. Manau, kad arbata žmones gali suartinti, nuteikti maloniam bendravimui ne blogiau nei kava“, – teigė pašnekovė.

Paklausta, kokios vaistažolės jai labiausiai patinka, Renata sakė, kad atradimas buvo kietis – visų žinoma piktžolė. Bet kiek jis turi naudingų savybių! Kietį labai mėgsta anglai ir prancūzai. Jis ypač naudingas moterų sveikatai ir dvasinei pusiausvyrai. Nuramina protą, padeda gerai išsimiegoti, sutvarko vidurius.

Antras Renatai patrauklus yra melisų arbatos su prieskoniais receptas, kurį sukūrė prancūzų vienuolės karmelitės.
Tarp mėgstamiausių jos žolelių yra ir tramažolė. Balandį žydintis augaliukas, skoniu panašus į čiobrelį. Tinka kvėpavimo takų ligų prevencijai.

Pokalbio pabaigoje Renata pabrėžė, kad svarbu arbatą tinkamai patiekti. Vaistinėms medžiagoms išsiskirti nereikia verdančio vandens. Labiausiai joms tinka iki 70–80 laipsnių įkaitintas vanduo. Užplikius reikėtų palaikyti 5–10 minučių ir tik tada gerti.

Kai kurias vaistažoles, pavyzdžiui, dedešvas, norint gauti stipresnę nuoviro koncentraciją, galima pamirkyti keletą valandų šaltame vandenyje ir vėliau pakaitinti. Tik ne iki virimo temperatūros!

Reklama
3 Komentarai

3 komentarai

  1. jurgeli (88.118.55.232)

    2022-01-07 at 01:05

    Soko savam krašti pronašu nebūsi. Alia, mielos kaiminkos, nepamirškitat Salamėstėnų. Laukiam par artimiausių kermošių
    SALOMĖSTY.

    Kaimynėlis JURGIS

  2. Petriukas (188.69.252.33)

    2022-01-06 at 14:12

    Jus geriau pasidomekit apie alizavos kultura kuri buvo nekokia visados o po pertvarkos pramuse dar viena dugna. Praktiskai niekas nepasikeite ne vieno normalaus renginio neivyko tuo tarpu kai kituose miesteliuose labai renginiu kokybe ir turiningumas pakilo. Jolanta kai dirbo tai nors budavo galima ja rasti o cia tai kada nuvaziuosi tai nieko ner apart gerbiamo almanto totorio. Poniu niekad nerasi, ypac tos mergelkos ale renginiu organizuotojos kuri tik alga pasiema ir po turgu su padivalkem laksto. Jei suorganizuota nuotoline nuotrauku parodele yra renginys tai tokia kultura tik i rura. Beje as girdejau pletka, kad ponia Guginiene centro direktores giminaite tai turi daug privilegiju gali staugt ant ko tik sirdis geidzia cha cha kupiskis svogeriu krastas

  3. Vygintas (84.15.191.161)

    2022-01-03 at 18:35

    Šaunuolės, ačiu ,kad garsinant Bakšėnus

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Video rekomendacijos:

Taip pat skaitykite:









Reklama
Reklama
Į viršų