Skelbimai
Pašnekesiai
Kupiškio krašto kaimų istorijos

ILGUČIAI, KUR GYVA TIKROJI KAIMO DVASIA

Ilgučiai – kaimas Subačiaus seniūnijoje ir Subačiaus miesto parapijoje, 1 kilometras į šiaurę nuo jo, prie Viešintos ir Lėvens santakos. Gretimi kaimai: Dvariškiai, Skverbai, Šaukliškiai, Šiaudiniai.
2000 metais buvo 3 sodybos ir 16 gyventojų.
Šiuo metu, seniūnijos pateiktais duomenimis, kaime savo gyvenamąją vietą yra deklaravę 7 žmonės.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Lina Čekanauskienė (Šateikaitė) puoselėja buvusią senelių ir prosenelių sodybą Ilgučių kaime.
Autorės nuotraukos

Kaimo ir žmonių ieškant

Ilgučių kaimą ne iš karto pavyko surasti net ir navigaciją pasitelkus. Šaukliškių kaime beveik greta buvo du šalutiniai keliukai nuo pagrindinio kelio į Panevėžį. Pasirinkome ne tą ir šiek tiek paklaidžiojome.
Ilgučiai man asocijuojasi su ilgiu. Išties iki vienintelės gyvenamos šio kaimo sodybos vedė netrumpas vinguriuojantis keliukas. Pakeliui mačiau dvi senas sodybas. Viena akivaizdžiai tvarkoma, atnaujinama, o kita skendėjo žolėje, apsupta visokių šabakštynų. Tose sodybose žmonių nesutikome.

Vis dėlto ištuštėjusiuose Ilgučiuose radau tikro kaimo dvasią su pievoje besiganančiu arkliu ir karve, senų obelų sodu.

Apie nekviestus svečius Čekanauskams praneša sargus šuo.

Visa tai buvo paskutinėje šio kaimo sodyboje. Ten pasitiko du sargūs šunys.
Reikėjo šiek tiek palaukti, kol iš lauko parėjo jos šeimininkas Sigitas Čekanauskas.
Su juo ir pasikalbėjome. Kieme buvo girdėti toliau už Viešintos upelio ir miškelio plentu lekiančių automobilių gausmas ir traukinio bildesys nuo šiek tiek toliau nutiesto geležinkelio.

Ilgučiuose radome vienintelę gyvenamą Čekanauskų sodybą.

Anūkė tęsia kaimo istoriją

Vyras papasakojo, kad čia jo uošvija, žmonos Linos tėvų Bronislovo ir Augustinos Šateikų buvusi sodyba. Prieš tai čia gyveno ir žmonos seneliai Jonas ir Barbora Šateikai.
„Gaila, kad neatvažiavote anksčiau. Prieš keletą dienų palaidojome žmonos mamą. Ji tikrai būtų galėjusi daugiau papasakoti apie kaimą ir jo praeitį“, – apgailestavo vyras.

Anūkų lankymosi Ilgučiuose Čekanauskų kieme pėdsakai.

Toliau kalba sukosi apie gyvenimo vienkiemyje kasdienybę. Sigitas parodė už kiemo žemės plotą, kuriame pasėtos garstyčios žemei gerinti. Netrukus tą plotą reikės suarti. Šalia senojo sodo veisia naują. Senas obelis apgeni, nubalina, stengiasi kuo ilgiau jas išsaugoti, nes tokių skanių senų veislių obuolių (antaninių, saldinių) jau retai kur galima rasti.

Pašnekovas sakė, kad anksčiau jų ūkis buvo gerokai didesnis, bet užaugo vaikai ir tiek jiems vieniems nebereikia. Dabar laiko karvę, paukščių, arklį.

Ilgučiuose pasitiko ir šiandien kaimuose retai laikomas arklys.

Ganykla čia pat prie namų. Jų žemės su miškeliu yra per 7 hektarus. Jos riba yra ties buvusia Petro Matuzevičiaus sodyba, kuri dabar apleista. Neseniai elektrikai ten elektros įvadą panaikino.
Paklaustas, ar neužklysta į sodybą vilkai ar kitokie žvėrys, Sigitas sakė, kad lapės ir stirnos dažnai aplink zylioja, o vilkų kol kas nesutiko. Aplink nedideli miškeliai. Gal nelabai yra kur tokiems žvėrims ten pasidėti, bet žmonių poilsiui čia gera vieta.

Netoli, maždaug už puskilometrio nuo Ilgučių kaimo, yra Lėvens ir Viešintos santaka, turizmo sodyba. Jei perbristum per Viešintą ir pereitum miškelį, gali pėsčiomis pakliūti tiesiai į degalinę.

Suabejojus, ar lengva jų namus visuomet pasiekti, Sigitas paaiškino, kad žiemą, jei užpusto, seniūnija ir be prašymo kelią nuvalo, o šiaip keliukas visai neblogas.

Žinoma, gal ir painu iškart rasti, kur reikia sukti iš plento. Kai kviesdavo greitukę sergančiai Linos mamai, tai laukdavo jos prie posūkio, kad medikai neklaidžiotų.

S. Čekanauskas kilęs iš Joniškio rajono, nuo Skaisgirio miestelio. Vėliau iš ten su mama (mirusi) atvyko gyventi į Šaukliškius. Subačiaus vidurinėje baigęs aštuonias klases toliau mokėsi tuometiniame Lančiūnavos tarybiniame ūkyje-technikume, Kėdainių rajone. Ten įgijo veterinarijos felčerio specialybę. Grįžęs į šiuos kraštus pagal specialybę dirbo buvusiame „Šviesos“ kolūkyje ir kitur. Dabar ūkininkauja namie. Žmona Lina dirba pardavėja vienoje Subačiaus miesto parduotuvėje.

Čekanauskai užaugino du sūnus. Justinas gyvena Jonavoje, karininkas, o Aurimas – Kaune, spaudos inžinierius. Kaime pasilikti nė vienas neplanavo. Nelabai čia yra kas veikti jauniems žmonėms. Vasarą jie mielai atvažiuoja pasibūti. Kaime pas senelius basomis po pievas bėgioti patinka ir dviem anūkėms. Mums kalbantis iš darbo dviračiu sugrįžo ir sodybos šeimininkė Lina Čekanauskienė (Šateikaitė). Moteris papasakojo, kad čia užaugo su trimis broliais Algimantu, Rimantu ir Vidmantu. Ji liko gyventi su tėvais ir jiems padėti senatvėje. Tėvas mirė prieš šešiolika metų, o mamos, sulaukusios garbingo amžiaus, neteko visiškai neseniai.

Sena daržinė mena laikus, kai čia gyveno Linos Čekanauskienės seneliai ir tėvai.

Seną šios sodybos praeitį mena dar Linos senelių statyti ūkiniai trobesiai. Gyvenamasis namas taip pat stovi toje pačioje vietoje, tik gerokai pertvarkytas – apmūrytas ir praplėstas.

Lina sakė, kad visi jų kaimo vaikai mokslus ėjo Subačiaus vidurinėje mokykloje. Ji vėliau tuometinėje Kupiškio prekybos mokykloje įgijo pardavėjos specialybę ir iki šiol dirba prekyboje.

Jos mama ir tėvas dirbo kolūkyje. Mama kurį laiką triūsė šiltnamiuose, o vėliau fermoje. Tėvas buvo traktorininkas.

Paklausta, ar nenuobodu vienkiemyje gyventi, Lina teigė, kad kaime visuomet apstu darbo. Ji ne tik laiko dedeklių vištų, bet sezono metu įsitaiso po penkiasdešimt mėsinių viščiukų ir vištiena apsirūpina ne tik patys, bet jos tenka ir vaikams.

Ilgučių kaime apleistas kadaise buvęs labai gražus namas.

Pasmalsavus, kiek kaime seniau būta sodybų, Lina sakė, kad pamenanti keturias. Dabar likusios trys, be jų, dar apleista buvusi P. Matuzevičiaus (jis turėjo tris dukteris ir sūnų) ir buvusi Povilo Šateikos (turėjo dukterį), kurioje pradėjo kurtis žmonės iš Panevėžio. Kas gyveno ketvirtoje sodyboje, kuri buvo pamiškėje, nebepamenanti. Lyg irgi buvo kažkurio Šateikos kiemas. Su kitais Ilgučių Šateikomis, pašnekovės žiniomis, jie nesigiminiavo. Lyg ir sakydavo tėvai, kad su Povilu Šateika būta labai tolimos giminystės.

Miškelyje už klojimo netoli Lėvens upės yra nuo labai senų laikų nežinomo kareivio kapas.Pasak Linos Čekanauskienės, anksčiau ten stovėjo ir medinis paminklas, kuriame buvo iškaltas žmogaus atvaizdas. Taip palaidotą ten žmogų buvo sugalvojęs pagerbti kažkas iš vietinių žmonių. To paminklo nebėra. Supuvo ir sunyko. Teliko tik antkapis. Netoli tos kapavietės yra išlikę tokie kalniukai, primenantys apkasų liekanas ar kadaise buvusį bunkerį. Pašnekovė apgailestavo, kad senųjų kaimo gyventojų nebeliko ir niekas jau nebegali patikslinti, kieno tas kapas. Jau jos senelis sakydavo, kad ten palaidotas nežinomas kareivis.

Atminties kodas

„Kupiškėnų enciklopedijoje“ Vidmantas Jankauskas rašo, kad Ilgučiai 1701 metais minimi Subačiaus bažnyčios metrikų knygose. Tuomet ten gyveno Mykolas Vaivadonis.

Kaimas 1737 metais priklausė Subačiaus seniūnijai ir tada ten buvo du dūmai (ūkiai) – Petro Pauliukėno ir Jurgio Šustamo, kurie mokėjo 15 auksinų činšo.

1765 metais buvo Simono Šateikos ir Tomo Grabio dūmai, mokėję 8 auksinus ir 16 grašių.
1774 metais kaime buvo 1 valakas ir du dūmai: Simono Šateikos ir Petro Daniūno.

1784 metais Subačiaus inventoriuje Ilgučiai vadinami Pliaterių valda, esančia už pusės mylios nuo bažnyčios.

Nuo 1843 metų kaimas priklausė valstybiniam Subačiaus dvarui. Po liustracijos kaimas turėjo 63,25 dešimtines žemės. Kaimo žemes sudarė du masyvai – kaimavietė ir Valakų pievos Subačiaus miške. Kaimas ribojosi su Dvariškiais, Skverbais, Subačiaus valstybiniu dvaru ir jo palivarku Ferma.
1903 metais kaime buvo 25 gyventojai.

1911 metais matininkas Vytautas Vitortas kaimą išskirstė į tris vienkiemius: Povilui, Danieliui, Juozui, Onai ir Marcijonai Šateikoms; Juozui Šateikai; Jonui ir Marcijonai Matuzevičiams. Tuo metu kaimui priklausė 66,68 dešimtinės žemės.

1914 metais buvo 30 gyventojų, 1923 metais – 3 sodybos ir 16 gyventojų. 1942 metais buvo 4 šeimos (Povilo Šateikos, Kazimiero Šateikos, Jono Šateikos, Prano Matuzevičiaus) ir 17 gyventojų.
1959 metais kaime buvo Onos Šateikienės, Kazio Šateikos, Jono Šateikos, Broniaus Šateikos, Prano Matuzevičiaus ūkiai ir 13 gyventojų.

1935 metais kaime užrašyti šie vietovardžiai: Akmenytė (ganykla), Dvarlaukis (ariamoji žemė).

Reklama
1 komentaras

1 komentaras

  1. Įdomu. (188.69.193.48)

    2021-11-11 at 05:31

    Kaip visada -įdomu.

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Video rekomendacijos:

Taip pat skaitykite:









Reklama
Reklama
Į viršų