Šeštadienį, Lietuvos Nepriklausomybės dienos – Kovo 11-osios – išvakarėse, kupiškėnai buvo kviečiami į renginius šiai šventei paminėti. Tačiau tądien šv. Mišiose Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje, kultūros centre žmonių buvo nedaug. Vieniems gal stigo ūpo švęsti, kitiems, matyt, iš principo nepriimtina, kai švenčiama ne tą dieną, kaip turėtų būti.
Priminė ištakas
Kovo 11-osios paminėjimo sumanytojai kvietė pamąstyti, ar tautiškumas vis dar vertybė. Kultūros centro fojė veikė Kupiškio krašto tautinio kostiumo ekspozicija iš Kupiškio etnografijos muziejaus fondų. Iš arčiau galima buvo apžiūrėti, kaip rengėsi seniau vyrai ir moterys mūsų krašte, kokiais margaspalviais kalpokais puošėsi kupiškėnės pamergės per vestuves.
Su švente kupiškėnus pasveikino rajono meras Jonas Jarutis. Šventinį pranešimą skaitė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.
Buvo akcentuota, kad Kovo 11-oji visiems mums atmintina diena ir šventė. Svarbiausia jos nuostata: laisva valstybė – laisvas žmogus. Ar reikalingas šiandien tautiškumas? Pasak V. Aleknienės, jis niekur nedingsta pakilus emigrantų pilniems lėktuvams. Kad tuo įsitikintume, tereikia paklausti išvykusiųjų, kas jiems Tėvynė, kas tautiškumas, kodėl jie svetur buriasi ir kartu švenčia lietuviškas šventes. Laisvė, tautiškumas, pilietiškumas yra prie Kovo 11-osios besiglaudžiančios vertybės.
Rinkėjų valia
Kalbėjęs Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras, buvęs rajono meras, rajono Tarybos narys Leonas Apšega sakė, kad prieš 22 m. Kovo 11-oji irgi buvo sekmadienis. Jis priminė, kad Lietuvos Nepriklausomybės Aktą tada pasirašė 124 Atkuriamojo Seimo nariai. Jau 15 iš jų šiuo metu nebėra tarp gyvųjų. „Žemai lenkiuosi kupiškėnams, kurie mane išrinko. Žemdirbiams, kurie pasakė: „Tu būsi mūsų atstovas Aukščiausioje Taryboje.“ Taigi jūsų valia tapau istorine asmenybe“, – sakė signataras. Stiprybės, drąsos ir savo parašu patvirtinti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, pasak L. Apšegos, jam teikė atsakomybės jausmas už žmones, kurie rinko ir pasitikėjo, kurie gausiuose mitinguose išsakė savo troškimą gyventi laisvoje Lietuvoje. „Atsimenu savo tėvelio, kuris niekada nebuvo pamiršęs Vasario 16-osios, žodžius: „Tai tik laikina. Lietuva vėl švies.„ Biržuose per susitikimą su moksleiviais manęs mokinukė paklausė, ar nebijojau. Ne. Pasirašant Lietuvos Nepriklausomybės Aktą vienintelė mintis buvo, kad Lietuvai geriau būtų. Baisiau buvo Sausio 13-ąją. Ne vienam rankos prakaitavo, ėjome į Seimo rūsyje įsikūrusį medicinos punktą gydytojo prašyti raminamųjų vaistų„, – dalijosi prisiminimais L. Apšega ir pridūrė, kad visi signatarai dabar nuolat susitinka, bendrauja ir jaučiasi tarsi broliai ir seserys.
Linkėjo atsirinkti vertybes
V. Aleknienė signataro klausė, kodėl šiuo metu laisvė, tautiškumas, pilietiškumas mūsų gyvenime yra tarsi šešėlyje. Gal šios vertybės nebereikalingos ir pasmerktos visiškai išnykti? L. Apšega buvo įsitikinęs, kad jos turi išlikti, jos yra nepakeičiama aksioma. Dar yra daug sąžiningų žmonių, kuriems tos vertybės brangios. Gal jas nustelbia nuolat viešai keliamos blogybės, per mažai pasidžiaugiama gerais dalykais. Anot jo, visgi neblogai dar gyvename. Pokariu buvo laimė sulaukti sekmadienio, kai iš bažnyčios grįžusi mama ant stalo iš drobinio maišelio paberdavo cukraus, o jie, vaikai, su duona jį dažydavo ir smaguriaudavo. O dabar turime ne tik to. „Deja, dalis įtakingų žmonių visiškai užmiršo valstybę, paprastą žmogų, o rūpinasi tik savojo klano, šeimos, asmenine gerove. Mesdami biuletenius į urną turėtume gerai pagalvoti, ar tas žmogus, už kurį pasisakau, yra to vertas“, – kalbėjo L. Apšega. Signataras šventės proga visiems palinkėjo tikėjimo geresne ateitimi ir ramybės.
Koncertavo tautines tradicijas puoselėjantys kolektyvai „Kupkėmis“, „Susiedai“, „Vaivora“, „Vijūnytė“, savo kūrybos dainas, skirtas Lietuvai, pritardama pati sau gitara atliko Valda Ridikaitė.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ