2024/05/14

Sektų vardo atsikratyti sunku

Tūkstantmečio istorija mena, kaip Lietuva pasitiko pirmuosius katalikų krikštytojus – į pagonių kraštą užsukęs Brunonas neteko galvos. Ne itin lietuvių požiūris į naujas religijas pasikeitė ir šiais laikais – Jehovos liudytojai, krišnaistai, Tikėjimo žodžio išpažinėjai visa dar kelia baimę, nepasitikėjimą ir dažnai pavadinami sektantais. Tačiau šios religinės kryptys seniai įregistruotos ir, pasak kitatikių, mūsų gyventojai apie jas dar menkai žino.

Domėjomės, kokios religinės bendruomenės šiuo metu veikia Kupiškyje.

Daugiausia krikščioniškų bendruomenių

2011 metais Lietuvoje oficialiai buvo užregistruota 1268 religinės bendruomenės, bendrijos ar kitos religinės organizacijos. Iš jų – 1084 tradicinės ir 184 tradicinėmis nelaikomos religinės organizacijos. Jas visas dar galima suskirstyti į 34 religines kryptis.

Daugiausia mūsų šalies gyventojų vis dar pripažįsta tradicines (daugiau nei 300 metų gyvuojančias) krikščionybės kryptis. Praėjusiais metais buvo 875 Romos katalikų bendruomenės, jų per paskutinį dešimtmetį išaugo penkiomis dešimtimis.

Taip pat daug bendruomenių šalyje priklauso sentikiams, evangelikams liuteronams, stačiatikiams ir kitoms tradicinėms religinėms kryptims.

Žymiai mažiau bendruomenių turi netradicinės religijos kryptys. Lietuvoje po keletą bendruomenių turi Jehovos liudytojai, metodistai, rumunų ortodoksai, judėjai mitnagedai, musulmonai sunitai, Tibeto, Japonijos budistai, pagonys, bahajai ir kiti.

„Naujų bendruomenių registruojasi nedaug. Naujausia įregistruota religinės krypties bendruomenė, kurios anksčiau nebuvo Lietuvoje – krikščionių bendruomenė Judėjimas už religinio gyvenimo atsinaujinimą. Tai – krikščionybės atšaka, patyrusi didelę Antroposofijos draugijos įkūrėjo ir Valdorfo pedagogikos pradininko Rudolfo Steinerio įtaką. Ši krikščionių bendruomenė buvo įkurta 1922 m. Šveicarijoje. Lietuvoje pirmoji tokios religinės krypties bendruomenė atsirado pernai. Šios bažnyčiai priklausančios bendruomenės veikia kaip finansiškai nepriklausomos grupės, jų veiklą prižiūri vietinės ir tarptautinės prižiūrinčios organizacijos“, – aiškino bendrą šalies religinių krypčių analizę pristatęs Teisingumo ministerijos Registrų departamento Juridinių asmenų ir religijų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Glodenis.

Kupiškyje maža įvairovės

Naujos religinės bendruomenės, pasak pašnekovo, dažniausiai kuriasi didesniuose miestuose, o mažesniuose paprastai vėliau atsiranda jų filialai.

„Manyčiau, kad religinių bendruomenių paplitimas susijęs su visuomenės įvairumu (įvairiais aspektais) ir atsivėrimu likusiam pasauliui, o taip pat – su istorinėmis aplinkybėmis. Be to, sostinė ir keli kiti pagrindiniai miestai kur kas dažniau sudomina misionierius nei mažesni miesteliai, kuriuose iš svetur atėjusios religijos dažnai atsiranda jau kaip pagrindiniuose miestuose veikiančių bendruomenių filialai“, – sakė D. Glodenis.

Kupiškyje, specialisto duomenimis, dominuoja tradicinės Romos katalikų bendruomenės. Be jų, taip pat yra įregistruota Bagdonių sentikių bei Salamiesčio evangelikų reformatų bendruomenė.

Tačiau tai nereiškia, kad mūsų žmonės konservatyvūs ir kitų religijų neįsileidžia – jau aštuoniolika metų pas mus veikia Tikėjimo žodžio bendruomenė. Taip pat, pasak D. Glodenio, dažnai atsiranda įvairių religinių susibūrimų, kurie neįregistruoja savo bendruomenių. Todėl kartais jie sukelia įtarimus eiliniams gyventojams, kurie nevengia tokių religijos pasekėjų pavadinti sektos atstovais. Sektos pavadinimas, pasak D. Glodenio, neigiamą reikšmę įgavo tik prieš tris dešimtmečius. Iki tol šiuo žodžiu buvo vadinamos visos nuo pagrindinės tradicinės religijos atskilusios grupės.

Bijo dėl nežinojimo

Sektos vardą neretai išgirsta ir Kupiškyje Tikėjimo žodžio bendruomenei vadovaujantis pastorius Ramūnas Jukna.

„Žmonės baikštūs dėl nežinojimo. Neseniai dalyvavau konferencijoje Klaipėdoje ir mūsų religijos atstovai iškėlė klausimą, kodėl taip bijoma kitą religiją išpažįstančių asmenų, kodėl tai svetima. Tačiau prisiminkime Lietuvos istoriją, kaip buvo pasitikti pirmieji katalikų krikštytojai“, – kalbėjo pastorius. Anot jo, Tikėjimo žodis – krikščioniškos krypties religija ir nesipyksta su tradicinio tikėjimo atstovais.

R. Jukna jau daug metų vadovauja 1994 metais Kupiškyje įregistruotai Tikėjimo žodžio bendruomenei. Žmonių į Šventojo Rašto skaitymus individualiame name, pasak pastoriaus, susirenka apie dešimt.

„Aš atstovauju ir Panevėžiui, ir Kupiškiui. Į šį miestelį atvažiuoju kiekvieną sekmadienį ir dar bent kartą viduryje savaitės. Su savo pasekėjais mes skaitome Šventąjį Raštą, garbiname Dievą“, – apie savo veiklą pasakojo R. Jukna.

Be to, pasak pašnekovo, jų bendrija vykdo gailestingumo darbus. Kupiškio Tikėjimo žodžio išpažinėjai lanko vargstančius vaikus darželiuose, globos namuose ir atveža jiems įvairių daiktų. Aukas šiems darbams duoda tikintieji – skirtingai nei dominuojančiųjų religijų bendrijų, R. Juknos teigimu, užsienio bendruomenės jų neremia: „Mes – labai neturtingi. Neturime netgi savo maldos namų ir glaudžiamės privačiame bute. Tuo ir esame unikalūs, kad ir didžiausiame skurde stengiamės padėti vargstantiesiems.“

Atsivertusieji pasikeičia

Paklaustas, kokie žmonės ateina į Tikėjimo žodžio bendruomenę, pastorius teigė, jog paprastai tai būna netikintys, įvairaus amžiaus ir išsilavinimo atstovai. Jie, pasak pašnekovo, nauja religine kryptimi susidomi radę informaciją internete ar gavę pažįstamų rekomendacijas.

„Patys mes agresyvios paieškos ar tikėjimo sklaidos nevykdome. Kas susidomi, tas ir ateina“, – pabrėžė R. Jukna.

Atsivertę žmonės, anot jo, pradžioje šiek tiek pasikeičia, tačiau tai, anot pašnekovo, natūralu, nes jie suranda tikrąją tiesą ir susižavi tuo.

„Atsivertęs žmogus labai susižavi savo atrastu tikėjimu ir gali daryti įvairias nesąmones, tai dažnai ir sukelia nerimą jo artimiesiems. Tad mes ir mokome savo bendruomenės narius, kad nesielgtų neįprastai. Taip pat jie priversti atsisakyti svaigalų, laikytis Dievo įsakymų ir rodyti savo gailestingumą bei patriotizmą“, – aiškino pastorius.

Atsivertimo euforijos prisipažino neišvengęs ir pats pašnekovas. Jis Tikėjimo žodį atrado būdamas šešiolikmetis mokinys. Tuomet Kupiškyje gyvenusį vaikiną sudomino kitaip mąstantys žmonės, kurie, anot jo, užpildė tuštumą jo širdyje – mat R. Jukna augo netikinčių žmonių šeimoje.

„Dabar, kai prisimenu tuos laikus, tai net juokas ima – antrą kartą taip nebesielgčiau. Suprantate, kaip atrodo įsimylėjęs vaikinas, taip jaučiausi ir aš atradęs Kristų. Draugai, pažįstami ir net mokytojai mane ir apkalbėjo, ir ignoruodavo. Šiandien juos sutinku ir mes tik pasijuokiame – paauglystė toks metas, kai nepavyksta visiems įtikti“, – prisiminė pastorius.

Dėl savo pasirinkimo R. Jukna šiandien nesigaili. Nors jo kelias sunkesnis nei tradicinę religiją išpažįstančio žmogaus, vyras neturi minčių mesti savo pašaukimo.

Pastoriaus pareigos Tikėjimo žodžio bendruomenėje, anot jo, nėra tiek suvaržytos kaip kataliko kunigo. Pats R. Jukna gyvena Panevėžyje, yra vedęs ir turi tris sūnus.

O taip pat, skirtingai nei katalikų bažnyčioje, šioje netradicinėje religinėje kryptyje nėra luomų skirstymo ir bendruomenės vadovas nėra Dievo tarpininkas.

Krikščionių bendrija Tikėjimo žodis šiuo metu Lietuvoje vienija 34 bendruomenes. Ši religinė kryptis mūsų šalyje išplito prieš du dešimtmečius.

Atvyko skelbti religijos

Misiją skleisti savo tikėjimą Kupiškyje prieš pusmetį gavo ir klaipėdiečiai Milda bei Mindaugas Ramonai. Jau ketverius metus save laikantys Jehovos liudytojais dvidešimt devynerių metų amžiaus sutuoktiniai buvo atsiųsti į miestelį, kur iki šiol nebuvo šios tradicine nelaikomos religinės bendruomenės.

„Mūsų, kaip ir visų Jehovos liudytojų, pareiga – skleisti ir skelbti Dievo žodį. Juk ir Kristus liepė eiti ir ieškoti jo mokinių. Todėl mes turime platinti savo religinius leidinius, kurių visame pasaulyje išplatinama per 42 mln. 194 kalbomis“, – teigė M. Ramonienė.

Todėl sutuoktiniai dažnai lanko Kupiškio gyventojus ir siūlo jiems paskaityti Jehovos liudytojų žurnalų bei kitos literatūros. Itin susidomėjusių, pasak skleidėjų, labai maža dalis. Dauguma žmonių atvykėlius tiesiog ignoruoja ar net užtrenkia duris.

„Kupiškėnai – tikrai geri žmonės, tačiau kiekvienas žmogus turi savo nuomonę, o mes tik pasiūlome pasidomėti plačiau. Mes neverčiame ateiti į mūsų bendruomenes“, – patikino M. Ramonas.

Kol kas sukurti Jehovos liudytojų bendruomenę naujakuriams būtų sunku – mūsų rajone tėra vos 5 tokios religijos pasekėjai. Visoje Lietuvoje jų 3000, nors ši religija mūsų šalį pasiekė dar 1934 metais.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“

——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video