Dar nuo vaikystės žinome, kad ragana – sena, pikta moteriškė, kurios tiesiog būtina bijoti. Tačiau senovės lietuviams – tai žiniuonių ir gydytojų deivė. Jos žinioje buvo vaistažolės, galinčios tiek padėti, tiek pakenkti. Stebuklingų žolelių puodeliu jus pavaišintų ir garsioji Kriaunų ragana, jei nutartumėte vieną dieną užsukti į jos muziejų. O jei labai svarbu, ši moteris praskleis jums ir paslaptingo ateities šydo kampelį.
Parodė šaukštį
Žolininkė Algimanta Raugienė „Kupiškėnų mintis“ pasikvietė užsukti į savo dukros Audronės Vaičiūnienės sodybą netoli Skapiškio esančio Sriubiškių kaimelio vienkiemyje. Čia, vidury sodo, tylos apsuptyje, nedideliame kemperyje, vasaroja pati Kriaunų ragana.
„Man čia ramybė. Nors pradžioje, kai apsigyvenau, sodo gyventojai nenorėjo priimti naujo kaimyno – kokių tik paukštelių neatlėkė pasižiūrėti mano namelio, savo kojelėmis po stogą trepinėjo. Genys ir įkalti snapu baltam kirminui norėjo“, – šypsojosi apie savo atostogų buveinę kalbėdama iš Rokiškio atvykusi A. Raugienė.
Tačiau ne tik sparnuotieji svečiai panoro susipažinti su Kriaunų ragana, dukros sodyboje ją spėjo aplankyti ir kai kurie mūsų krašto gyventojai.
Pati pašnekovė itin džiaugėsi netoli Skapiškio gyvenančio Semiono Samuilovo vizitu. Patyręs agronomas jai parodė vaistažolę, tapusią tikru atradimu net ir pačiai žolininkei. Ji teigė nuo šiol visiems siūlysianti gydytis plačialapiu šaukščiu.
Tai stambūs daugiamečiai žoliniai augalai su ilgais požeminiais šakniastiebiais. Šaukščio lapais ar jo sultimis, pasak A. Raugienės, galima gydyti bet kokius skausmus ir net uždegimus, ypač jis nuramina suskaudusius sąnarius.
„Kol kas dar visiškai neišstudijavau šito augalo galimybių. Bet jis – tikrai galingas. Pas dukrą šaukščių daug auga, noriu pabandyti jų užsišaldyti žiemai. Įmerksiu į vandenį ir įdėsiu į šaldiklį“, – pasakojo pašnekovė.
Ieškokite savo aplinkoje
Iš viso Lietuvoje, pasak A. Raugienės, yra per 50 vaistingų augalų. Kai kurie jų, botanikų teigimu, nuodingi, tačiau pati žolininkė įsitikinusi, kad viską lemia saikingas vartojimas: „Dabar madinga vartoti auksinį ūsą, bet įspėjama dėl jo nuodingų savybių. Aš pati jį valgau tiesiog po vieną lapą iš karto, ir nieko. Manau, organizmas žino, ko ir kiek jam labiausiai reikia.“
Žolininkės nuomone, lietuviams geriausia vartoti savo geografinėje vietovėje užaugusias žoleles. O labiausiai ji mūsų gyventojams rekomenduoja po ranka turėti kopūsto, raudonojo burokėlio, varnalėšos lapų, nasturtos, gysločio lapų bei žiedų ir žliūgės. Tai, anot jos, pagrindinis vaistažolių krepšelis, padėsiantis visiems negalavimams gydyti ir sveikatai stiprinti.
Kopūsto lapu, Kriaunų raganos patarimu, galima atsikratyti bet kokio skausmo. Tiesiog reikia priglausti šviežią lapą prie skaudančios vietos. Šios daržovės sultys gydo sąnarius ir žaizdas.
Be reikalo, anot jos, daržininkai nevertina burokėlio lapų ir juos vartoja tik šaltibarščiams. Šis augalas, pasak žolininkės, taip pat gydo sąnarius, žaizdas, įvairius spuogus, slopina uždegimus.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ