Kodėl vis daugiau jaunimo iškeliauja laimės ieškoti svetur arba baigę studijas lieka šalies didžiuosiuose miestuose? Ko reikia, kad jaunas žmogus mažame miestelyje gerai jaustųsi?
Tokiomis temomis praėjusio penktadienio popietę diskutavo mūsų rajono jaunimas, kuriuos į diskusiją pakvietė visuomeninė Seimo nario Vydo Gedvilo padėjėja Asta Dilytė.
Nėra darbo
Pristatydama jaunimo problemas mūsų rajone A. Dilytė teigė, jog viena svarbiausių priežasčių yra didelis nedarbas. „Rajone labai trūksta darbo vietų, todėl jauni žmonės neradę sričių, kur galėtų realizuoti savo gebėjimus, vyksta kitur, – sakė A. Dilytė. – Problema yra ir neigiamas darbdavių požiūris į jaunus darbuotojus, reikalavimas turėti darbo patirties. Artėjant vasarai ne vienas jaunas žmogus norėtų užsidirbti, tačiau mūsų rajone tikimybė gauti laikiną darbą labai maža.“
Pasak diskusijoje kalbėjusio Seimo nario V. Gedvilo, nedarbas – visos Lietuvos problema, tačiau ji ypatingai matoma mažuose miesteliuose. „Kol neatsigaus verslas – nebus ir darbo vietų, – sakė Seimo narys. – Kita problema, kad pastaruoju metu visi stojo mokytis į aukštąsias mokyklas, nors žinome, kad daugiau praktinės patirties yra įgaunama mokantis kolegijoje. Kuo daugiau jaunimo rinksis su amatais susijusias specialybes, tuo didesnė tikimybė rasti darbą Lietuvoje. Kažin, ar dabar Kupiškyje rastume žmogų, kuris moka pakaustyti arklį.“
Kalbėję jaunimo atstovai teigė, kad dabar dauguma įstatymų skatina ne kurti savo verslą, o jį žlugdo.
Tarybos narys Aidas Mikėnas sakė, kad mūsų rajono jaunimas, turintis savo verslo idėjų, gali kreiptis į Turizmo ir verslo informacinį centrą, kur specialistai padės paruošti verslo planą. Kita vertus, rajone yra smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondas, kur galima gauti paramą verslo kūrimui. Kitas kelias – imti paskolą iš banko arba patiems užsidirbti. „Pas mus akademinio jaunimo nėra, yra tik mokyklinis jaunimas, – sakė A. Mikėnas. – Jauni žmonės nebijo sunkaus darbo ir į užsienį vyksta todėl, kad nori užsidirbti.“
Mokslas – kainuoja
Kita diskusijos tema – jaunimo motyvacija. Čia A. Dilytė įžvelgė, kad tarp jaunimo vyrauja neigiamas požiūris į mokslą, iniciatyvos stoka, nenoras dalyvauti neformalaus ugdymo veikloje bei nėra autoritetų, iš kurių jauni žmonės galėtų imti pavyzdį. Dabar vieno jaunuolio dvylikos metų mokymasis mokykloje kainuoja nuo 50 tūkstančių litų.
Jaunimo atstovų nuomone, Lietuvoje jų gabumai neįvertinami. Šiais metais, kaip niekada, didelis būrys jaunuolių, baigusių dvylika klasių, planuoja vykti į užsienį. Iš mūsų rajono taip pat daugiau kaip dešimties abiturientų galvose kirba ši mintis. Lietuvoje mokslas labai brangus, todėl juos baigęs jaunas žmogus dažnai yra skolininkas, nes su diplomu kaip priedas dar yra ir paskola bankui. „Jaunuolis pasimokęs užsienyje 3 metus gauna diplomą, kuris galioja visur ir nekelia papildomų rūpesčių. Nuvykusiems dirbti su lietuviškais diplomais neretai yra daug vargo,“ – kalbėjo diskusijos dalyviai.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ