Tikriausiai niekas nesiginčys, kad auginti vaiką, turintį negalią, – labai sunku. Vienas didžiausių ramsčių tokioms šeimoms yra Kupiškio Vaikų ir jaunimo ugdymo centre (VJUC) „Varpelis“ esančios spec. grupės neįgaliems vaikams ir jaunuoliams.
Redakcija sulaukė neįgalų vaiką auginančios mamos skambučio. Moteris išreiškė savo abejones ir pastebėjimus dėl pagalbos neįgaliems vaikams.
Auginti neįgalų vaiką – sunku
„Auginu neįgalų vaiką su negailestinga diagnoze – autizmu. Jam pripažinta visiška negalia. Liga pasireiškia tuo, kad vaikas visai neturi savisaugos instinkto – pamatęs per gatvę bėgantį šunį ar kitą gyvulėlį, nedvejodamas bėga paskui jį. Sykį buvo netgi sukėlęs avarinę situaciją. Vaikas yra fiziškai labai stiprus, todėl ne visada galiu jį suvaldyti, – dėstė problemą mama. – Didžiausia problema, kad negaliu savo vaiko Centre palikti ilgesniam laikui – nakčiai. Vaikai, turintys negalią ir gyvenantys kaime, į Centrą atvežami pirmadienį, o į namus grįžta penktadienį. Mieste gyvenantys neįgalieji kažkodėl yra diskriminuojami – jie į darželį priimami tik dienos metui. Aš labai pavargstu, gydytojai nustatė vidutinio lygio depresiją, todėl norėtųsi didesnio supratimo ir pagalbos tokioms šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus“.
Mama susirūpinusi ir dėl artėjančios vasaros, nes pernai buvo daug nepatenkintų tėvų dėl taip vadinamų priverstinių atostogų – kurį laiką neįgaliųjų grupė buvo uždaryta, nes darbuotojai atostogavo. Anot mamos, buvo tėvų, kurie kreipėsi pagalbos į valdžios atstovus dėl šio klausimo sprendimo.
Pagal galimybes padeda ir tėvams
„Suprantu, kad auginti neįgalų vaiką – labai sunku, tačiau ne viską gali ir ugdymo įstaiga. Yra 2007 metais birželio mėnesį patvirtinti nuostatai ir vaikų bei jaunuolių priėmimo į bendrabutį tvarkos aprašas, kuriame nurodyta, kokiais kriterijais remiantis vaikai priimami nakčiai, – aiškino padėtį Kupiškio VJUC „Varpelis“ direktorė Irena Skupienė. – Pas mus dirba logopedai, spec. pedagogai, judesio korekcijos specialistai, todėl vaikams padedame daug. Nepamiršti ir tėveliai – kviečiami į susitikimus, seminarus, kuriuose paskaitas skaito psichologai, kiti specialistai. Esant reikalui, tikrai padedame tėvams. Su autizmu sergančio berniuko mama radome bendrą kalbą. Jai paaiškinau, kad norint palikti pas mus vaiką ilgesniam laikui, reikia parašyti prašymą, o tada rašomas direktoriaus įsakymas“.
Kiekvienas atvejis – individualus
Pakalbinta Kultūros ir švietimo skyriaus vyr. specialistė Irena Mockuvienė sakė, kad nėra jokios diskriminacijos miesto vaikų atžvilgiu. Sumanymas buvo toks, kad kaimo vaikus būtų netikslinga kasdien vežioti į darželį, o ir tėvai ne visi galėtų tai sau leisti – juk kelionės kainuoja.
„Reikia atsižvelgti į kiekvieną atvejį, nes tai labai individualu, todėl kiekvienas sprendimas priimamas gerai žinant konkrečią situaciją, – sakė I. Mockuvienė. – Suprantame tėvus, tačiau negalima visos naštos perkelti ugdymo įstaigai – vaikui labai svarbu ir šeima. Pastebima problema, kad kai kurie tėvai nelabai noriai rūpinasi savo neįgaliais vaikais, todėl kyla įvairių nesusipratimų. Jokia ugdymo įstaiga neatstos tėvų rūpesčio ir meilės neįgaliam vaikui. Šią vasarą neįgalūs vaikučiai tikrai galės lankyti Centrą, tačiau ar galės jame ir nakvoti, klausimas dar sprendžiamas“.
——-
Autorius: Neringa BUTKEVIČIŪTĖ