2024/06/13

Rajono mokyklos – ir tarp lyderių, ir tarp autsaiderių

Tirpsta paskutinės moksleiviškų atostogų dienos. Šeštadienį – Rugsėjo 1-osios šventė, o jau pirmadienį ugdymo įstaigos pradės naujuosius mokslo metus. Jų veiklos pagrindai lemia ir tai, kaip gyvenimas toliau klostysis studentiškajam jaunimui. Savaitraščio „Veidas“, jau ketvirtą kartą pateikusio Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingą, duomenimis, vidutiniškai tik apie 20 proc. visų šalies abiturientų gali įstoti ten, kur nori.

Subačiaus gimnazija – tarp geriausių

Be abejo, buvo įdomu patyrinėti, kaip geriausių Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų sąraše atrodo mūsų rajono ugdymo įstaigos. Sudarant reitingą buvo analizuota, kiek mokinių baigė konkrečią mokyklą ir kiek visų baigusiųjų įstojo į pirmu pageidavimu pasirinktą specialybę aukštosiose universitetinėse mokyklose. Savaitraščio teigimu, šis rodiklis rodo, kad gimnazija ar vidurinė mokykla suteikia ypač kokybišką vidurinį išsilavinimą, kuris iš esmės garantuoja jaunimui tolimesnio gyvenimo sėkmę.

Prieš paskelbiant, kokias vietas šiame reitinge užima mūsų rajono mokyklos, būtina paminėti, kad iš viso sąraše yra 539 Lietuvos gimnazijos ir vidurinės mokyklos. Galime pasidžiaugti, jog į visos šalies geriausiųjų 100-uką pagal anksčiau minėtą rodiklį patenka Subačiaus gimnazija, užimanti net 44 vietą ir lenkianti dešimtis ne vieno didmiesčio mokyklų. Beje, jos šuolis, palyginti su kitais metais, stebėtinai didelis. 2006 m. Subačiaus gimnazija šiame reitinge buvo 406 vietoje, 2005 m. – 294-oje, 2004 m. – 266-oje vietose. Šiemet pakviestųjų studijuoti pagal pirmą pasirinktą specialybę procentas iš Subačiaus gimnazijos – 41,18, t. y. iš 17 ją baigusiųjų septyni įstojo į pirmuoju numeriu pasirinktą specialybę aukštosiose universitetinėse mokyklose.

Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija pagal šį rodiklį šiemet taip pat šoktelėjo į viršų – 120 vietą (33,33 proc. įstojusiųjų). Pernai ji buvo 426-oje, 2005 m. – 180-oje, 2004 m. – 154-oje vietose.

Kupiškio Povilo Matulionio vidurinė mokykla geriausiųjų reitinge pagal šį vieną rodiklį šiemet užima 211 vietą (2006 m. – 164-ą, 2005 m. – 226-ą, 2004 m. – 247-ą).

Skapiškyje – nearti dirvonai

Tuo tarpu Skapiškio vidurinė mokykla kasmet nuosekliai lipa reitingo laiptukais… žemyn ir „puikuojasi“ autsaiderių sąraše – užima 501 vietą iš 539. Pernai ši ugdymo įstaiga buvo 478-oje, užpernai – 453-oje, 2004 m. – 356-oje vietose.

Pasidomėjome, ką apie šį Lietuvos gimnazijų ir mokyklų reitingą mano rajono Savivaldybės Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas Rimantas Jocius. Jis tokį mokyklų reitingavimą tik pagal vieną rodiklį – įstojimą į aukštąsias universitetines mokyklas pagal pirmąsias nurodytas specialybes – laiko subjektyviu dalyku. Tačiau pripažįsta, jog iš dalies šie reitingai atspindi vienos ar kitos mokyklos žengimą ar nežengimą į priekį, turint galvoje, kad tendencijos metai iš metų kartojasi.

Anot pašnekovo, į pirmąją sąrašo vietą būsimi studentai įrašo nebūtinai tą specialybę, kurią norėtų studijuoti. „Egzistuoja provincijos sindromas: pagrindinė profesija – Vilnius. Todėl nurodant pageidavimus dėl specialybių surašomos būtent galimos studijuoti sostinėje. Yra jaunimo, kuris iš karto planuoja įstoti į, pvz., antru numeriu įrašytą specialybę, o pirmą rašo dėl viso pikto – o gal pasiseks? Tas įstojimas dar nėra mokslas. Be to, reitingų apskaičiavimus lemia ir mokinių skaičius, iš kurio vedama procentinė išraiška“, – teigė R. Jocius.

Vedėją džiugina Subačiaus gimnazijos šuolis. Rodiklis, pagal kurį vertintos mokyklos, rodo jų profesinio konsultavimo darbą. Šioje srityje subatėnai tikrai pažengę. Tuo tarpu Skapiškio vidurinės mokyklos reitingo rodiklis – signalas, kad šioje srityje, pasak vedėjo dar yra neartų dirvonų. „Pateikti reitingai yra dėmesio verti, bet pagal vieną kriterijų ugdymo įstaigų negalima rūšiuoti – tai pakankamai keblu“, – apibendrino R. Jocius.

Sėkmę lemia daug rodiklių

Susipažinus su mokyklų reitingais, turbūt ne vienam kyla mintis apie jose dėstančių pedagogų profesinį pasiruošimą, direktorių vadybinius sugebėjimus ir pan. Šiemet antrame kurse studijuosianti buvusi Kupiškio Povilo Matulionio vidurinės mokyklos auklėtinė Vilma sakė, jog tai, kad įstojo ten, kur norėjo, lėmė geras paruošimas mokykloje ir pačios noras siekti užsibrėžto tikslo. Mergina kritiškai vertina galimybę stojant nurodyti 20 specialybių. Tai bereikalingas blaškymasis – juk taip daugelis įstoja ne ten, kur iš tikrųjų nori, o ten, kur liko vietų.

Pedagogai, ypač gimnazijų, norėtų dėstyti motyvuotiems, žinių siekiantiems mokiniams. Tačiau neretai jiems tenka pasitelkti net artistinius gebėjimus norint sudominti nieko nenorinčius jaunuolius, kurių tėvams labiau nei jiems patiems rūpi mokslas ir jo kokybė. Pasak gimnazistės S. M., į Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją ateina ir nemažai nemotyvuoto jaunimo. Jis smukdo bendrą klasės lygį. Gimnazistės manymu, jei pats neturėsi siekio mokytis, joks mokytojas, net ir stovėdamas ant galvos, smalsumo neįpūs.

Savaitraštyje „Veidas“ prabilta ir apie stojamuosius egzaminus į gimnazijas, kaip galimybę rinktis gabius mokinius. Lietuvoje teisę organizuoti stojamuosius egzaminus ir taip rinktis mokinius turi tik dvi mokyklos (neskaitant privačių) – Vilniaus licėjus ir Kauno technologijos universiteto gimnazija. Beje, šios ugdymo įstaigos visus ketverius metus minėtame reitinge dalijasi pirmą-antrą vietas.

Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas R. Jocius laikosi nuostatos, kad į mokyklas turi pakliūti visi. Gimnazija, pasak jo, nėra išskirtinė mokykla. Tai akredituota mokymo įstaiga, teikianti vidurinį išsilavinimą. Įvedus stojamuosius egzaminus, steigtųsi elitinės mokyklos ir taip būtų sudarytos nelygios sąlygos siekti mokslo.

——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video