2024/05/06

Kūrybinės ugnies teatralams netrūksta

Praėjusį šeštadienį Kupiškio kultūros centro didžioji salė buvo pilnutėlė teatro gerbėjų. Šio centro suaugusiųjų teatras “Provincija” visus sukvietė į šeštąją savo premjerą – Boriso Dauguviečio humoru trykštančią “Žaldokynę”.

Teatras “Provincija” susibūrė 1999-aisias. Per prabėgusius kūrybinio darbo metus pastatė A. Fromo Gužučio “Gudrią našlę”, J. Tumo Vaižganto “Nebylį”, P. Vaičiūno “Širdies melodiją”, A. Griciaus “Palangą”, pernai, minėdami savo penkerių metų sukaktį – G. Kanovičiaus “Skubėk lėtai”. Teatro režisierė Nijolė Ratkienė sakė, jog sudėtingiausia režisuoti buvo kaip tik “Žaldokynę”. Įpareigojo tai, jog pjesė labai žinoma, daug kartų statyta ir matyta.

Autentiški talentai

Teatre vaidina per 50 kupiškėnų. Paskutiniame premjeriniame spektaklyje vaidmenis sukūrė 17 teatro mylėtojų. Pagrindinius vaidmenis atliko Rimvydas Latvys, Vitalija Buidova, Zigmas Armonas Artūras Totoris, Juozas Sykas.

Kiekvienam spektakliui, pasirinkus pjesę N. Ratkienė vaidmenis skirsto atsižvelgdama į žmonių charakterius, temperamentus, galimybes, laiką, kurį aktoriai gali skirti vaidybai. Daugelis teatralų – užimti žmonės. Jie – labai skirtingos asmenybės, įvairių profesijų atstovai. “Provincijos” branduolį sudaro mokytojai. “Jie puikiai išlavinę balsą, komunikabilūs. Be to, ir pati profesija susišaukia su teatru”, – sakė N. Ratkienė.

Režisierė džiaugiasi, jog nors ir vaidina su aktoryste tiesiogiai nieko bendro neturintys žmonės, tačiau būtent tas paprastumas ir padeda sukurti autentiškumo įspūdį. N. Ratkienės režisuojamų pjesių vaidmenys reikalauja tikrų veidų, personažų. Tinkamą tipažų “Žaldokynei” parinkimą atspindėjo tai, jog aktoriai scenoje, rodos, ne vaidino, o tiesiog buvo savimi.

“Provincijos” reperturare vyrauja komedijos tipas – jis labiausiai priimtinas plačiosioms žiūrovų masėms. Renkanti paskutinįjį spektaklį buvo orientuojamasi į B. Dauguviečio jubiliejų – 120-ąsias gimimo metines. “Žaldokynę” kupiškėnai balandžio mėnesį vadins Kaune, Alytuje, Švenčionėliuose.

Teatro iniciatyva organizuojami įvairūs renginiai, sakralinio meno šventė “Sielos ilgesys” Palėvenės domininkonų vienuolyne, rašomi ir įgyvendinami projektai. Birželio mėnesį Palėvenėje turėtų prasidėti laimėtas Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūrai pateiktas projektas “Senovės amatai nūdienos kultūroje”, vykdomas kartu su lenkais ir latviais, numatoma išleisti informacinį albumą “Palėvenės link”

Vaistai nuo depresijos

Jolita Karnišovaitė, “Žaldokynėje” sukūrusi griežtosios agronomės vaidmenį, teatru susidomėjo apie 1986 m., Šimonių kultūros namų direktoriui Vladui Ruplėnui pakvietus ją į vietos vaidinimus. Į “Provincijos” kolektyvą ji įsiliejo prieš trejus metus, paskatinta režisierės. Spektaklyje “Palanga” atliko ponios Duknienės, “Skubėk lėtai” – nerimto elgesio merginos vaidmenį. Įsimintiniausias Jolitai ponios Duknienės vaidmuo, gal todėl, jog pirmasis Kupiškyje. J. Kornišovaitė laiką, praleistą teatre, įvardija ne tik kaip turiningą ir prasmingą užsiėmimą, bet ir pačią geriausią priemonę nuo depresijos.

Žinoma, ir scenoje būna sunkių akimirkų. Persikūnyti į tam tikrą personažą ne visada paprasta. Tačiau Jolitai, dirbančiai auklėtoja Kupiškio vaikų darželyje “Saulutė”, vaidybos menas nėra svetimas. Mažieji ją išvysta įvairių pasakos personažų vaidmenyse.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmas Armonas – “Provincijos” senbūvis. Be to, trejus metus jis vaidino ir “Senovinėse kupiškėnų vestuvėse”. Į atmintį jam labiausiai įstrigęs vaidmuo A. Fromo Gužučio “Gudriojoje našlėje”. Jame jam teko ūkininko rolė. Tačiau prieš išvykstant vaidinti, siuvėjo vaidmenį atlikęs vyriškis pranešė, jog jo neleidžia žmona. Zigmui per dvi dienas teko išmokti siuvėjo rolę.

Z. Armonui niekada nekyla sunkumų “apsigyvenant” jo kuriamo personažo kailyje. Šis procesas jam labai įdomus. Teatro mylėtojas sako, jog ir į sceną išeidamas jis nejaučia jokio jaudulio, regėjimo negalia šiuo atveju Zigmui net padeda. “Nematau, ar salėje daug žmonių, ar mažai, tik iš plojimų suprantu”, – pasakojo kupiškėnas. Jis net neabejoja jų teatro reikalingumu, būtinybe. “Ir mums smagu vaidinti, ir žmonėms malonu žiūrėti”, – sakė Z. Armonas.

——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video