Šių metų sausio pradžioje Lietuvoje vyko žemdirbių solidarumo laužų deginimo akcija. Tokiu būdu siekta atkreipti valdžios dėmesį į sudėtingas ūkininkavimo sąlygas, išsakyti konkretūs reikalavimai, kaip spręsti šią problemą. Dėmesio gal ir sulaukta, bet žemdirbiams vis nepavyksta rasti konstruktyvaus dialogo su Vyriausybe. Pažadais ūkininkai nebetiki ir
Vyriausybė atsižvelgė į ūkininkų keliamas problemas dėl žymėto dyzelino naudojimo apribojimų, daugiamečių pievų atkūrimo bei saugomų teritorijų plėtros. Reaguodama į ūkininkų nerimą dėl žymėto dyzelino naudojimo apribojimų, taip pat dėl didėjančio akcizo suskystintoms dujoms, kurios naudojamos ne kaip variklių kuras, Vyriausybė pasirengusi iki sausio pabaigos pateikti
Lietuvos žemdirbiai sausio 8 dieną po pietų rinkosi į protesto akciją ir laukuose prie pagrindinių kelių degino laužus, reikalaudami keisti žemės ūkio politiką. Ūkininkai protestavo prieš dirbtinai padidintus daugiamečių pievų plotus ir reikalavo atkurti buvusius jų dydžius, pasisakė prieš saugomų teritorijų plėtrą ūkininkų sąskaita. Šiuo metu jų
Tęsiasi naujo Kupiškio rajono mero susipažinimas su įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis. Šį kartą merą į savo susirinkimą, vykusį „Jantos“ kavinėje lapkričio 20 dieną, buvo pasikvietę ūkininkai. Rajono vadovas išsakė savo įžvalgas, kokie taisytini dalykai kaimo vietovėse, kam bus skiriamas dėmesys, kuo gali pagelbėti ūkininkai. Šie savo ruožtu
Pirmadienį Bulgarijos ūkininkai pradėjo neterminuotą nacionalinę protesto akciją, reaguodami į parlamento sprendimą leisti importuoti grūdus iš Ukrainos. Jie blokuoja svarbiausius šalies kelius ir kontrolės postus. Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi naujienų agentūra „Novinite“. Gautomis žiniomis, protestuotojai jau užblokavo daugiau kaip 40 svarbių vietų Bulgarijos keliuose, kad „išgelbėtų šalies
Pastarosiomis dienomis vis palyja. Laukuose jau sunokęs šių metų javų, žieminio rapso derlius, bet tokiu laiku įprasto vaizdo su kombainais laukuose dar nematyti. Tiesa, viename kitame plote geltonuoja ir ražienos. Čia ūkininkai tikriausiai spėjo nukulti žieminius miežius. Taigi kokia šių metų javapjūtės pradžia, kokio derliaus tikisi
Ketvirtadienį Vilniuje, šalia Seimo, planuojama didelė ūkininkų protesto akcija. Ji rengiama tęsiantis pieno gamintojų nepasitenkinimui dėl ženkliai nukritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų bei Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Vyriausybės reakcijos į kilusią krizę. Vilniaus miesto savivaldybė leido akciją pradėti nuo 11 ir tęsti iki 15 valandos. Joje
Pieno gamintojų atstovams prašant skirti 40 mln. eurų skubios paramos vadinamajai „pieno krizei“ spręsti, premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog tokia suma subsidijoms ūkininkams valstybės biudžete „nesimėto“. „Vyriausybė disponuoja tik tomis lėšomis, kurios patvirtintos atitinkamų metų biudžete, ir gali jas perskirstyti svarbesniems ar aktualesniems uždaviniams spręsti. Tačiau
Seimas nusprendė pritarti Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos veto ir priimti Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimus su visais šalies vadovo teiktais pakeitimais. Už šį sprendimą balsavo 115 Seimo narių, susilaikė 1 parlamentaras, rašoma pranešime žiniasklaidai. Seimo priimtu įstatymu siekiama, kad žemės ūkio paskirties žemė būtų skirta žemės ūkio
Ūkininkai nuo kitų metų galės priduoti tik atvėsintą pieną, kaip ir kitose ES šalyse. Išimtis, leidžianti ūkininkams neatšaldyti pieno, jeigu jis pristatomas per dvi valandas po melžimo, nustos galioti, o tam pasiruošti buvo skirtas dvejų metų pereinamasis laikotarpis. Pieno supirkimo taisykles, nustatančias, kad superkamas pienas būtų
[caption id="attachment_19701" align="alignright" width="300"] Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius (dešinėje) ir vienas iš šios sąjungos vicepirmininkų Zigmantas Aleksandravičius su ūkininkais aptarė veiklos perspektyvas.Autorės nuotrauka[/caption] Pirmą kalendorinės vasaros dieną į „Jantos“ kavinės kiemą Aleksandrijos kaime rinkosi rajono ūkininkai aptarti per praėjusius metus nuveiktų darbų – vyko
Ūkininkas Alfredas Šimonis nuvažiavęs į Mutkūnų kaimą, už Vizgiūnų karjero, apžiūrėti savo pasėlių neteko žado – beveik visas jo rapsų laukas buvo išvažinėtas ir nuėstas. Jo pakraštyje mėtėsi gyvūnų liekanos. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Piktinosi medžiotojais „Rapsų sėkla nepigi. Įdėjome nemažai lėšų apsėdami tą lauką. Kas mums atlygins nuostolius? Medžiotojai
[caption id="attachment_17623" align="alignleft" width="377"] Vaikams labiausiai rūpi paglostyti raguotus ūkio galvijus.Nuotrauka iš asmeninio pašnekovo albumo[/caption] Jei kas nors prieš šešerius metus būtų paklausęs, ar broliai Mantas ir Justinas Novikevičiai planuoja ūkininkauti, turbūt jie būtų atsakę, kad vargu. Likimas nenuspėjamas – kas galėjo žinoti, kad atoki sodyba
[caption id="attachment_17186" align="alignleft" width="361"] Nors pradėti ūkininkauti buvo nelengva, Tadas Petkevičius džiaugiasi, kad jo šeimos ūkis plečiasi.Karolinos Baltmiškės nuotr.[/caption] Vita ir Tadas Petkevičiai po dešimties metų gyvenimo emigracijoje ėmė ūkininkauti Kelmės rajone. Ūkį plėtoja investuodami Anglijoje uždirbtas lėšas ir jauniesiems ūkininkams įsikurti skirtą paramą. Trenerio karjerą pakeitė
[caption id="attachment_16983" align="alignright" width="372"] Pasak Rolando Lančicko, savo šeimos ūkiui modernizuoti jis gavo beveik 15 tūkst. eurų paramos.Karolinos Baltmiškės nuotr.[/caption] Anykščių rajono ūkininkai Rūta ir Rolandas Lančickai „Vitaminų ūkį“ pradėjo kurti prieš aštuonerius metus. Rūtos mamos dovanotoje žemėje jie augina šilauoges, gervuoges, avietes, trešnes, slyvas, vyšnias
[caption id="attachment_16968" align="alignright" width="300"] Ūkininkė Kotryna Meidė pastebi: be paramos jos šeima nebūtų galėjusi įsiveisti smidrų plantacijos, nes jų sodinukai yra gana brangūs.Karolinos Baltmiškės nuotrauka[/caption] Anykščių rajono jaunieji ūkininkai Kotryna ir Algimantas Meidai prieš porą metų įsteigė smidrų ūkį. Pasinaudodami parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui 2018 metais
