[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="199"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Prieš beveik aštuonerius metus Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto didžiosios salės hole, kaip ir kasmet, vyko Absolventų dienų šventinis pobūvis. Daugybė žmonių baltomis apykaklėmis, vakarinėmis sukniomis, puikiais kostiumais ir gerais kaklraiščiais stovi su vyno taurėmis ir bendrauja. Renginio eiga –
[caption id="attachment_16600" align="alignleft" width="213"] Jurga BANIONIENĖ,žurnalistė[/caption] Šiandien, tokiu įtemptu ir sunkiu metu, noriu pakalbėti apie labai svarbų darbą atliekančius žmones. Savanorius. Nesijaučiančius ypatingai, bet galinčius ir norinčius padėti. Jie skuba į medicinos įstaigas. Nebūdami medikai, gal ir nesijaučiantys tvirtai, bet tiesiog išdrįstantys. Kasdien ne po vieną,
[caption id="attachment_2591" align="alignleft" width="203"] Ramūnas ČIČELISŽurnalistas, rašytojas[/caption] Kaip ir daugelis užsienio kalbų, lietuvių kalba taip pat jau senokai turi atskirą ypatingų žodžių grupę – eufemizmus. Tie, kurie nėra studijavę lingvistikos ar filologijos, tikriausiai, nežino, ką reiškia šis specifinis mokslo terminas. Eufemizmas – toks žodis ar žodžių
[caption id="attachment_9103" align="alignleft" width="190"] Vilė Leščinskienė,žurnalistė[/caption] Vieną ketvirtadienį per televizijos laidą „Farai“, kaip ir kaskart, rodė tai laidai būdingą siužetą – pareigūnai girtiems pažeidėjams liepė pūsti į alkotesterį. Kaip viskas klostėsi toliau – ar jie keliavo namo, ar į areštinę, tiesiogiai proporcingai priklausė nuo tolimesnio neblaivių asmenų
Ada DVARIONAITĖ Nėra kur dingti, reikia tobulinti savo dvasią. Kai negali niekur išeiti, susitikti, bendrauti ir keliauti, o ir darbas, jeigu jį turi, nei šioks, nei toks, pats geriausias laikas dvasinėms vertybėms puoselėti. Mėginu puoselėti ir feisbuke, ir jutube, ir pokalbių grupėse. Atidžiai klausau, ką kalba kabalistai,
[caption id="attachment_16600" align="alignleft" width="213"] Jurga BANIONIENĖ,žurnalistė[/caption] Nori nenori, iškritus pirmam sniegui, padvelkia Kalėdomis. Ir nors atrodo, kad jos dar toli, kelios savaitės prašuoliuos nepastebimai. Šventinę nuotaiką kelia viena po kitos įvairiuose šalies miestuose įžiebiamos žaliaskarės. Kelis pastaruosius metus visos Europos dėmesį traukia Lietuvos sostinės Katedros aikštėje pastatyta pagrindinė
Banguolė Aleknienė-Andrijauskė,žurnalistė Užpraeito antradienio vakare ilgai buvo neapšviesta Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštė. Bet prieš vidurnaktį ji vėl nušvito. Dėl to buvo nepatogu tik iš darbo ar parduotuvių grįžtantiems miestelėnams. Bet šis nutikimas yra tarsi įspėjimas, kad tokių trikdžių gali būti ir kitą dieną. Šios spėlionės išsipildė. Trečiadienio rytą
[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="225"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Koronavirusui vis labiau siautėjant, atrodo, kad, pasibaigus šiam košmariškam sapnui, daugelis liksime gyvi, tačiau būsime pažinoję bent vieną kaimyną, draugą, kolegą ar šiaip žmogų, kurio dėl pandemijos jau nebebus tarp gyvųjų. Siaubinga, kartu, bet labai panašu į galimą ateitį. Ne
[caption id="attachment_17025" align="alignleft" width="377"] Autorės nuotraukos[/caption] Regina TOTORYTĖ-STUNDIENĖ Ačiū šalnoms, užspaudusioms aštrų geluonį ir palikusį dar geltonuojančius, šiugždančius klevų lapų patalus. Lūkuriuodamos šalnų paspirties, neskuba ir šlavėjos. Anądien emocijomis nupilkusį pusiaudienį savigydai išeinu pasiklevinėti. Pats pačiausias auksingasis gražumas. Dar žalumos nepraradusioje pievoje žioruoja raudonas it gaidžio skiauterė nusklendęs
Banguolė Aleknienė-Andrijauskė,žurnalistė Iš televizijos ekrano girdėjau Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento pašaipiai tariamus žodžius: „Covid, covid, covid.“Keletą dienų lyg koks košmaras tas „covid, covid, covid“ aidi mano galvoje. Bandau net garsiai mėgdžioti atsistojusi prieš veidrodį šiuos jo ištartus žodžius. Išeina lyg kokia mantra ar užkalbėjimas. Lauke sutikti
Banguolė Aleknienė-Andrijauskė,žurnalistė Reklaminis stendas su Kupiškį aplankyti kviečiančio Arūno Valinsko atvaizdu tarp kupiškėnų buvo įžiebęs nemažas diskusijas. Pastarųjų dienų įvykiai vėl verčia grįžti prie žmonių kelto klausimo, ar šis asmuo pats tinkamiausias kvieslys. Mat pramoginių renginių organizatorius, vedėjas, buvęs politikas A. Valinskas nesulaikė liežuvio už dantų ir
[caption id="attachment_16600" align="alignleft" width="186"] Jurga BANIONIENĖ,žurnalistė[/caption] Pamažėl į visą Lietuvą, o kartu ir į nedidelį Kupiškį ateina drėgnas ruduo, besitaškantis šaltu lietumi. Vis vėsiau lauke, vis labiau šilumos norisi ir namuose. Karšta tik politinėje Lietuvos padangėje. Prieš savaitę ėjome prie balsadėžių turėdami aiškų tikslą – nuspręsti, kas
Algirdas VENCKUS, Kupiškio viešosios bibliotekos direktorius Kolegas mokytojus su profesine švente – Tarptautine mokytojų diena – sveikina valdžios atstovai, mokiniai, jų tėvai. Matyt, tai kaip tik patvirtina šios profesijos reikšmę. Norėčiau prisidėti prie sveikinimų, tik kiek kitokių, ir ne tik todėl, kad biblioteka ir mokykla viena be
Ada DVARIONAITĖ Svarstau, kas žmogui yra svarbu ir kas svarbiausia. Svarbių dalykų yra daug, bet kas svarbiausia? Po ilgų apmąstymų priėjau prie išvados, kad tai yra dantys. Su jais negimstama, jie išdygsta kūdikystės pusiaukelėje. Jie yra išgyvenimo garantas, nekramtęs negyvensi. Pagal dantis ir žandikaulius galima atsekti žemės gyvybės
[caption id="attachment_6552" align="alignleft" width="195"] Banguolė Aleknienė-Andrijauskė,žurnalistė[/caption] Lauke vasariška šiluma. Centrinėje miesto aikštėje ant suoliukų sėdi ir šildosi prieš saulę niekur neskubantys pensininkai, mamos su mažyliais, vienas kitas atsipalaidavęs mokyklinio amžiaus jaunuolis, maigantis išmaniojo telefono mygtukus. Į fontano šnaresį įsilieja pravažiuojančių automobilių ūžesys, pro šalį skubančių praeivių
[caption id="attachment_9103" align="alignleft" width="192"] Vilė Leščinskienė,žurnalistė[/caption] Rinkti grybus miške – tikras malonumas, ypač tada, kai grįžęs namo gali pasigirti laimikiu. Žinoma, yra kas šio malonumo atsisako, nes bijo erkių, vilko, meškos. Yra bijančių pasiklysti, prisirinkti netinkamų grybų, tokių, kurie gali būti valgomi tik pirmą ir paskutinį
