Jurga BANIONIENĖ Žurnalistė Jau dveji metai, kai po Kupiškio miestą važinėja maršrutinis autobusas. Žmonės šia galimybe nemokamai važiuoti išties naudojasi. Ypač dabar, kai vasara, dažniau reikia nuvažiuoti į kapines, sodus. Neseniai kalbėjausi su viena kupiškėne. Moteris džiaugėsi, kad maršrutinis miesto autobusas naudinga ir reikalinga paslauga. Jei nėra
Banguolė Aleknienė-Andrijauskė, žurnalistė Šiandien visur daug neigiamos, keliančios nerimą informacijos. Pabandžiau paieškoti, kas aplink yra gero ir įdomaus. Toli nereikėjo ieškoti. Miesto centrinėje aikštėje, beveik po mano langais, kurį laiką stropiai žolę pjauna robotas. Kaskart žvilgteliu, kur jis darbuojasi. Gerai matyti ir roboto garažas, arba energijos įkrovimo stotelė. Keletą
Jurga BANIONIENĖ Žurnalistė 2024 metų pabaigoje atnaujintas įsimintinų dienų kalendorius, iš jo išbraukta sovietines šaknis turinti Vaikų gynimo diena, minėta birželio 1-ąją. Seimas pritarė vaiko teisių gynėjų siūlymui vietoje sovietinės datos švęsti vaikystę pavasarį, trečią gegužės penktadienį. Būtent šią dieną minima Vaiko diena. Į kalendorių įrašyta ir dar
Banguolė Aleknienė-Andrijauskė, žurnalistė Pavasaris, drąsiai žingsniavęs po mūsų kraštą, šiomis dienomis kažkur pradingo. Orų prognozės vėl prakalbo apie sniegą. Norisi tikėti, kad žiema nebesugrįš. Bet gali, jei taip nori, trumpam nosį kyštelėti. Nieko čia baisaus. Daug šiurpesnė šiandien pasaulyje tvyranti nežinia. Kalbos apie vienos civilizacijos sunaikinimą, nesiliaujantys karai,
Per tris dešimtmečius Lietuvoje gyventojų sumažėjo penktadaliu, nuo 3,6 milijono iki beveik 2,9 milijono, sulėtėjo ekonomikos augimas, susitraukė investicijos, kuriasi mažiau verslų, nes jų plėtrą stabdo darbuotojų trūkumas. Dėl to prastėja šalies konkurencingumo padėtis, sustojo atlyginimų augimas. Tokia padėtis būtų katastrofiška, jei atitiktų vieną esminį
Jurga BANIONIENĖ Žurnalistė Pagaliau sušilus orams, tik kur ne kur liko žiemos paskutinių pėdsakų, pajuodavusių nuo purvo sniego lopinių. Smagiau akiai, tik žalumos dar trūksta. Nutirpus sniegui, deja, išlenda nesurinktos šunų išmatos. Metai iš metų problema kartojasi, nors, atrodo, turėtų mažėti. Vaikščiodamas retai kada sutiksi žmogų su
Dr. Ramūnas Čičelis Žurnalistas, rašytojas Vidurinioji ir vyresnioji Lietuvos žmonių karta dar gali prisiminti tą vaizdą, kuris atsiverdavo seniau nei prieš tris dešimtmečius, vasarį nutirpus sniegui. Po juo plytėdavo ištisiniai neapykantos sau ir vienas kitam ženklai: nuorūkos, tušti buteliai, kitos buitinės atliekos ir šiukšlės. Į gatvę
Valė PATAMSIENĖ Gal prieš metus „Kupiškėnų mintyse“ rašyta apie architekto Lauryno Gucevičiaus pavardę, kuriai sovietiniais metais nelemtai prilipdyta Stuokos prievardė, tarsi istorinis lipdukas, kurį kiti miestai ir rajonai seniai nusiplėšė. Vilnius, kitos savivaldybės šią klaidą ištaisė be didesnių ceremonijų, bet antai Kupiškyje šiam reikalui, regis, prireikė
Banguolė Aleknienė-Andrijauskė, žurnalistė Dabarties negatyvo fone susitikimas su žurnaliste, publiciste, televizijos laidų vedėja Edita Mildažyte buvo atgaiva sielai. Ji su Sauliumi Pilinkumi Kupiškio viešojoje bibliotekoje užkūrė smagų, teatrališką vakarėlį. Nestigo juoko ir šypsenų, nors kalbėta ir apie labai rimtus, liūdnus dalykus. Juk toks žmogaus gyvenimas –
Valė PATUMSIENĖ Mūsų kontoroj gyvena katinas, vardu Narcizas. Negalvokit, kad nekaltos gėlelės vardu taip sau pavadintas. Savo vardą pateisina visu šimtu procentų. Jis įžengia taip, lyg visas namas būtų pastatytas tik jam. Akys pusiau primerktos – ne iš nuovargio, o iš viršenybės. Jis myli save ramiai ir
Banguolė Aleknienė-Andrijauskė, žurnalistė Pasibaigusį švenčių maratoną primena tik išmestos nupuoštos Kalėdų eglutės ir kur ne kur žibančios girliandos. Laukus nuklojęs sniegas ramina, teikia aplinkai jaukumo, kai tamsa dar vyrauja, nors dienos vėžlio žingsniu pradėjo ilgėti. Žinoma, sniegas ne tik džiaugsmas, bet ir rūpestis, kai reikia atsikasti kiemus ir
Nomeda SIMĖNIENĖ Redaktorė Netrukus išlydėsime ir 2025 metus – neramius, politiškai audringus ir sunkiai nuspėjamus. Apžvalgininkai vos spėja sekti naujausias žinias, analitikai dažnai gūžčioja pečiais, o drįstančių prognozuoti ateitį vis mažiau. Gyvename nuolatinės įtampos, netikrumo ir lūžių laike. Lietuvoje didelį pilietinės visuomenės įkaitimo laipsnį sunku beprisiminti. Kaip
Banguolė Aleknienė-Andrijauskė, žurnalistė „Kodėl užrakintas naujausiame Kupiškio prekybos centre tualetas, kodėl ten neveikia taromatas?“ – klausė telefonu skambinusi moteris. Pirmiausia manau, kad interesantė nepamatė užrašo ant tualeto durų, kad dėl rakto reikėtų kreiptis į parduotuvės darbuotojus. Užrakintas viešasis tualetas nebe pirmą kartą signalizuoja, kad ne visi tautiečiai
Jurga BANIONIENĖ Žurnalistė Lietuvos ugdymo įstaigose mokiniams privaloma socialinė-pilietinė veikla. Tai nauda ar sovietinė atgyvena, diskutuojama seniai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos žinutė aiški – socialinės-pilietinės veiklos į ugdymo programas įtrauktos siekiant ugdyti aktyvų, atsakingą ir pilietišką visuomenės narį. Esminis socialinės-pilietinės veiklos tikslas – ne priverstinė savanorystė,
Banguolė Aleknienė-Andrijauskė, žurnalistė Kodėl žmonės į vienas vietoves noriai važiuoja net po kelis kartus, o kitos neprikviečia geidžiamų turistų. Kuriamos visokios turizmo strategijos dažnai nepasitvirtina. Sena tiesa, kad tai, kas dirbtinai sukurta, ilgai negyvuoja. Gal būna išimčių, bet tai tik išimtys, patvirtinančios taisyklę. Per vasarą buvo daug televizijos
„Kūrybiškumo genas“ Vytautas BALČIŪNAS, kultūrologas Kas tai yra giminės, šeimos kultūra? Turi žinoti mažiausiai dvi savo senelių, prosenelių eiles. Tada tu garbingas žmogus, nes žinai tą savąjį pamatą.Žydai, rodos, žino net septynias savo protėvių eiles. Tautos labai įvairiai tai interpretuoja, bet bendras vardiklis aiškus – tu turi
