Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Smagu, kad pastaraisiais metais turime Unės Babickaitės profesionalių teatrų festivalį „Art do“, kad esame ne blogesni bent už rokiškėnus, kurie panašų teatrų festivalį rengia seniai. Žiūrovų didele stoka, turint galvoje keletą svarių aplinkybių, irgi negalime skųstis. Visgi jų galėjo būti daugiau. Manau tik, kad dešimt
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Peržengus Naujųjų metų slenkstį norisi visiems linkėti tik gerų dalykų, pasidžiaugti sėkme, neieškoti niekur jokių kabliukų, pasaulį matyti gal šiek tiek per rožinius akinius. Tikėtis, kad viskas bus gerai. Viltingai nuteikia žmonių minios, gruodžio 30 dieną plūdusios į muzikinį spektaklį „Snieguolė“. Pastatymas tądien rodytas keturis
Audinga SATKŪNAITĖ Sakoma, kad svetimo skausmo nebūna, bet ar įmanoma pajusti svetimą gėdą? Lietuvoje daug diskutuojama apie jaunimo pilietinio ir tautinio ugdymo svarbą, netgi kuriamos įvairios programos ir vizijos, kurios įrodytų, kad toks ugdymas yra įmanoma misija. Lapkritį Kupiškio kultūros centre buvo rodytas neseniai sukurtas filmas apie
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Kalendoriaus lapelis skelbia, kad iki Naujųjų metų liko mažiau nei mėnuo. Reikėtų įsijausti, kad artėja stebuklų metas. Manau, kad tikras stebuklas būtų, jei visi šiuo metu sulėtintų savo gyvenimo tempą ir rastų laiko neskubriems pokalbiams, pasikieminėjimui, pagaliau prasmingai vienatvės tylai.Tik kažin ar tai yra
Rytas STASELIS Jei įžymusis čekų rašytojas Haroslavas Hašekas pasiklausytų, apie ką lietuviai – dažnai pagyvenę lietuviai – pastarąsias dienas kalba vaistinėse, jis savo šaunųjį kareivį Josefą Šveiką pasiųstų parūkyti už kampo. Kartu su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga. Niekur nesidėtų, po šiuolaikinių tekstų vaistinių
Rytas Staselis Man sunku įsivaizduoti, kaip pastaruosius ketverius metus gyveno kauniečių Kristinos ir Egidijaus Drėzų šeima, Kauno klinikinėje ligoninėje dėl medikų kaltės praradusi 11 mėnesių sūnelį Domą. Žinia, gyvenimas taip sudėliotas, kad netektys kažkada tampa neatsiejama mūsų kasdienybe. Neatsižvelgiant į tai, ką mes apie mirtį galvojame ir
Jurgita ŽIUKAITĖ Auksinis vabalas. Kad tave šioje šalyje saugotų, mylėtų ir prižiūrėtų, kurtų palankias gyvenimo sąlygas, turi būti
Audinga SATKŪNAITĖ,žurnalistė Audinga SATKŪNAITĖ Greičiausiai Lietuvoje yra nemažai kaimų, kuriuose gyvenamas trobas galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. O, atrodo, viskas dar buvo taip neseniai – kaimas, kuriame virė gyvenimas, tokį šiandien širdį draskantį vaizdą turiu laimės prisiminti ir aš. Nemažai mano gyvenimo prabėgo kaime, kuriame veikė
Audinga SATKŪNAITĖ,žurnalistė Audinga SATKŪNAITĖ Ilgą laiką Kupiškis man siejosi su sovietine, gal kiek nostalgiją keliančia autobusų stotimi, kuri vis dar nepakeitė savo veido, tačiau kinta jos išraiška. Tą byloja nuo jos sienų byrantys trupiniai. Kad jie nepridarytų nemalonumų, kupiškėnus ir miesto svečius bandoma apsaugoti vis plačiau pastatą
