Vilė LEŠČINSKIENĖ Dorbas namė tai kėp ir nedorbas. Gniūsiji unt vietos ir nesmoto, unt katrų pusį žymu. Pritaisai volgyt, stovi bliūdų kolnas. Sumazgoji, iššluostai ir vėl šeimyna puodam dungčius kiloja, dairos, kų čia do pėrkųst. Padlogų pašluoji – paraina iš oro, trepi trepi su čebotais ir šluok
Vilė LEŠČINSKIENĖ „Vaikėl, gol tu pėčiuj mėgojai“, – šidina manį bobuta. Saso ir to bėcina, kom mono galva blizga tai jodai, tai mėlynai, kėp nupanato gaidžio plūksnos. Misliau, stiliagų pavaizduosiu – nuspirkau darylos jodos, o kė tos dvi raksnas užmigo, tylom plaukus su penzeliu nusmoliavojau. Bliudėly do
[caption id="attachment_9103" align="alignleft" width="192"] Vilė Leščinskienė,žurnalistė[/caption] Rinkti grybus miške – tikras malonumas, ypač tada, kai grįžęs namo gali pasigirti laimikiu. Žinoma, yra kas šio malonumo atsisako, nes bijo erkių, vilko, meškos. Yra bijančių pasiklysti, prisirinkti netinkamų grybų, tokių, kurie gali būti valgomi tik pirmą ir paskutinį
[caption id="attachment_9103" align="alignleft" width="199"] Vilė Leščinskienė,žurnalistė[/caption] Daugiabučių namų pirmininkų pareigos man visada atrodė kaip didelių pastangų reikalaujančios ir tinkamai neįvertintos. Garbės einant tokias pareigas mažai. Kiek reikia altruizmo, kad dėl to pasiaukotum, užsispyrimo ir diplomatijos, kad pasiektum rezultatų, ir ne ką mažiau kantrybės, kad kaip lakmuso
[caption id="attachment_9103" align="alignleft" width="188"] Vilė Leščinskienė,žurnalistė[/caption] Išgėrusi rytinės kavos, pasižiūriu į laikrodį (o, siaube!) ir skubu rengtis. Šoku į kelnes, čiumpu už kuprinės, surinku namiškiams „ate“ ir greitai nešu kudašių. Ypač greitai prašliuožiu pro močiutės kambarį. Svarbu, kad ji nepastebėtų ir nepasisiūlytų užlopyti mano naujųjų, vardinių,
Vilė LEŠČINSKIENĖ Mon parašyt, tai kėp kotai miltos paskapstyt. Kožnam žody prauda. Žiūriu par lungų: šiperio blėkėlas sudrėgį, unt valkos burbulaliai – pardėn lis nestrioku. Musios visos paskavojį, nors nuogu bumbu voikščiok – neišbirbs. Kokia gi vosara ba kvėpiunčio šieno. Šėnapjūtį vaikystaj prisimanu kėp didžiausių švintį. Tata buvo padirbįs možų
[caption id="attachment_9103" align="alignleft" width="176"] Vilė Leščinskienė,žurnalistė[/caption] Ryškiaspalvė vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis, svilinančiu karščiu ir maudynėmis. Specialistai poilsiautojams dėl jų pačių saugumo rekomenduoja eiti į viešus paplūdimius, kuriuose dirba pakrantės priežiūros darbuotojai, o vandens kokybė periodiškai tiriama. Deja, populiariausiose maudynių vietose karštomis vasaros dienomis susispiečia būriai įvairaus
[caption id="attachment_9103" align="alignleft" width="174"] Vilė Leščinskienė,žurnalistė[/caption] Apie Kupiškį Lietuva pastaruoju metu girdi tik blogus dalykus. Kadaise Kupiškis vadintas savižudžių miestu dėl didžiausio savižudybių skaičiaus šalyje. Kai ši garbės neteikianti pravardė nusirito nuo miesto pečių, visa tauta prunkšdama ėmė kikenti iš mero ir „Stichijų“ festivalio – miestas
Vilė LEŠČINSKIENĖ Tyku švyku kaimi, nė gyvos dvosios. Sniegų drėbia, tik vėlnio vesėlios tatrūksta. Karvytas stovi susgūžį, kažkėno iš vokaro išvastos, motos, kad šiaudais liuobtos, do gerai neišsišėrį. Rokuok, gegužio mano. Unkstyvoji paukštyta snapėlį galunda, o vėlyvoji – akelas. Ošei musėt būsiu palada, šmotas devynių, o do
[caption id="attachment_9103" align="alignleft" width="188"] Vilė Leščinskienė,žurnalistė[/caption] COVID-19 žmonių spėta praminti „korone“ ne šiaip sau. Yra manančių, kad tokį išbandymą siuntė mums Dievas, nes iki tol pernelyg gerai gyvenome. Pridėjo ir motulė žemė, nes ją besaikiškai teršėme. Kiti tiki įvairiomis sąmokslo teorijomis ir koronavirusą sieja su 5G
[caption id="attachment_9103" align="alignleft" width="190"] Vilė Leščinskienė,žurnalistė[/caption] Paskutinis kalendorinės žiemos mėnuo skubiai skaičiuoja likusias valandas, o artėjantis kovas skelbia pavasario pradžią. Dienos ilgesnės, saulė danguje šviečia vis ilgiau, o apie ankstyvą pavasarį išduoda pirmiau laiko žydinčios snieguolės, prasikalusios tulpės ir žieminiai česnakai. Verslininkai jau ieško darbuotojų, norinčių
[caption id="attachment_9103" align="alignleft" width="182"] Vilė LEŠČINSKIENĖ,žurnalistė[/caption] Tūlas kupiškėnas žino, kad darbą, o tuo labiau tokį, už kurį gerai mokama, šiame krašte rasti nelengva. Tiek visagalio „Google“ paieškoje įrašius „darbas Kupiškis“, tiek pati Užimtumo tarnyba nelabai turi ką pasiūlyti. Iš keliasdešimties darbo skelbimų pačiame Kupiškio mieste skelbimus ant
Vilė LEŠČINSKIENĖ Senatvė prilyginama antrai vaikystei. Garbaus amžiaus žmogų, kaip mažą vaiką, apninka ožiai, keblu vaikščioti, o ir pavalgyti pačiam su metais darosi vis sudėtingiau. Nors dėl pablogėjusios sveikatos fizinių jėgų mažėja, iš visų jėgų norisi parodyti, „ką aš dar galiu“, – su kuo nors susipykti, ką
Vilė LEŠČINSKIENĖ Visos šalies ūkininkai, apstatę laukus kryžiais, pasiryžo ryškiau išreikšti savo nepasitenkinimą – su traktoriais išriedėjo į miestų gatves. Protesto banga labai įaudrino visuomenę. Daugelis niršta, kad neva ūkininkai be reikalo dejuoja, nes gauna daug lengvatų, o jūs tik pažvelkite – kokiais mandrais traktoriais šitie „vargšai“
„Stati tarma“ Vilė LEŠČINSKIENĖ Kėp gėra mėgot šaltojoj, bobuta unksti užminga, ošei strykt par lungų, nuveinu mėstėlin. Tėp tai gera mono bobuta, ale tik šokios nelaidžia, soko, ti mon gėro kavalieriaus nėrai. Visi do tokė bindzokai, bimbinėja iš kertas kertan, kėlnios suplyšį, tingia dirbt, o duonos tik
Vilė LEŠČINSKIENĖ Pastaruoju metu nenutyla naujienos apie siautėjančią paauglių gaują šalia vienos uostamiesčio progimnazijos. Situacija tragiška. 14–16 metų jaunuoliai nebijo nei tėvų, nei policijos pareigūnų – svaidosi grasinimais, reketuoja savo bendraamžius ar net vyresnius, tėvais galinčius būti, asmenis. Sulaikius gaujos lyderį, visa progimnazijos bendruomenė baiminasi, kad
