Dekoratyvinė verba – Velykų puošmena ir simbolis.Jurgitos Žiukaitės nuotrauka Tikroji verba – tai tradicinė iš kadagio, gluosnio, žilvičio šakelių, smilgų, džiovintų žiedų surišta puokštė, perrišta siūlu, dažniausiai – raudonu, vilnoniu. Sakoma, kad Verbų sekmadienį eiti į bažnyčią be jos nedera, nes antraip velnias į rankas įbruks
Velykinę nuotaiką slopinantį karantiną galima atremti. Kaip tai padaryti? Ogi patiems šventiškai nusiteikti ir su kitais tuo grožiu pasidalyti. Kupiškio kultūros centrą puošia dideli dekoratyviniai kiaušiniai. Čia pat – vištų kiemelis, netoliese ir specialiai Velykų proga išmargintas langas.Nuotraukos iš Kupiškio kultūros centro archyvo Vilė LEŠČINSKIENĖ Pavasariška instaliacija Artėjančių Velykų
Labai greitai apsisuko metų ratas – šį sekmadienį švęsime šv. Velykas. Jau antrą kartą jas sutiksime namuose, į svečius niekur nevažiuosime. Sakytume, nekokios čia šventės tarp keturių sienų. Anaiptol. Tik nuo mūsų pačių priklauso, kokia bus Velykų nuotaika. Idėjų, kaip nusiteikti šventiškai, netrūksta pačiuose įvairiausiuose šaltiniuose
Šventinis savaitgalis policijos pareigūnams buvo labai darbingas – siekdami sumažinti nebūtiną judėjimą jie tikrino ir kontroliavo pagrindiniais keliais į miestus ir miestelius atvažiuojančius automobilius. Taip pat prognozuota, kad per Velykas ypatingai daugės smurto artimoje aplinkoje. Šventės dienomis keliuose budėjo, į iškvietimus skubėjo ir Kupiškio rajono
Nomedos Simėnienės nuotrauka Justas JASĖNAS Senuose užrašuose radau, kadaise šiaip užsirašiau: „Tylios šios pamaldos / Tuščios ganytojų kalbos / Baltos mitros raudonos pijusės / Tik žaidimas be žmonių / Su vorais skruzdėlytėmis / Kampuotais šikšnosparnių skrydžiais / Protėvių kaulais rūsiuose ir šventoriuose / Tik žaidimas.“ Teisingos eilutės,
Tegul ir gera, ir tyra širdyje bus, kai šv. Velykų ryto dangaus skiautelė mėlyna šilkine gija nudažys Jūsų šventę, kai sužibs artimųjų ilgesio skaidri ašara. Parymokime tyloje vakarais: margas žvaigždžių raštas atsiųs savųjų brandintus šiltus žodžius, pražydins sveikatos pilnaties giesmę, atvers gamtos pabudintus vilties pumpurus. „Kupiškėnų minčių“
Velykos! Tai ir visada žaliuojantis kadagys, anksčiausiai pavasarį atgimstanti blindė, sutvarkyti namai, apvalytas kūnas, pašventinta ugnis ir vanduo, rytą šokanti saulė, už balto stalo susėdę giminės, įvairiausiai išmarginti kiaušiniai. Ir didžioji viltis, kad tai saugos nuo visokių negandų, išvarys ligas. Ir kvietimas atsigręžti į tiesą,
Rytoj didžioji pavasario šventė – Velykos. Šios, Kristaus prisikėlimą simbolizuojančios šventės, tradicijos metams bėgant kinta: keičiasi ne tik kiaušinių dažymo būdai, šventiniai patiekalai, bet ir vaikus aplankančio personažo portretas. Smalsu sužinoti, kaip senovės kupiškėnai šventė gamtos atgimimą ir kokios tradicijos vyrauja šiandien. Vilė LEŠČINSKIENĖ Laukimo šventė Alma Pustovaitienė
