Nuo 2024 m. sausio Aplinkos apsaugos departamentas įgaliotas keliuose tikrinti automobilių keliamą taršą. Teisės aktų pakeitimai leis aplinkosaugininkams be kitų institucijų dalyvavimo tikrinti ir nustatyti, ar automobiliai viršija numatytas oro taršos normas techniškai tvarkingiems automobiliams ir „čia ir dabar“ panaikinti techninės apžiūros dokumentų galiojimą. Lietuvos techninės
Seimas pritarė Saugaus eismo automobilių keliais ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymų pakeitimams, kurie padės sustiprinti transporto priemonių taršos kontrolę kelyje, sumažinti neigiamą kelių transporto poveikį aplinkai ir gyventojų sveikatai. Minėti pakeitimai įsigalios 2024 m. sausio 1 d. „Dviem valstybės institucijoms suteikiama teisė patikrinti techninės priežiūros
Redakciją pasiekė Subačiaus miestelio gyventojo (vardas ir pavardė žinomi) skambutis. Jis pranešė, kad srutomis užteršta Viešintos upė. Anot pašnekovo, šis atvejis – ne pirmas. Gyventojams kelia nerimą ir kita problema – pro pravirus kiaulidės langus po miestelį sklinda labai nemalonus kvapas. Jurga BANIONIENĖ „Subačiaus miestelyje esančioje kiaulių fermoje
Liepos 18 d. ryte skubios pagalbos tarnybos gavo pranešimą, kad Antašavoje, nuosavame 7 arų dydžio tvenkinyje, matyti daug tepalo dėmių. Pranešėjas, tvenkinio savininkas, įtarė, kad į tvenkinį tepalo pripylė jo kaimynas, su kuriuo konfliktavo prieš kelias dienas. Policijos iškviesti ugniagesiai gelbėtojai išties išvydo tvenkinyje plūduriuojančias gausias
Ką darote, kai sugenda jūsų automobilis? Tikriausiai vykstate į autoservisą. O jei nebeišeina arba neapsimoka jo remontuoti, pakeičiate nauju. Tik ateityje įsigyti naują benzinu ar dyzelinu varomą automobilį gali nebebūti taip paprasta. Kadangi šios transporto priemonės išskiria daug anglies dvideginio, siekiama sumažinti jų skaičių keliuose,
Vyriausybė pritarė naujam Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo projektui, pagal kurį steigiamas Darnaus judumo fondas. „Mūsų žinia vairuotojams paprasta – mažinti savo automobilio taršą ir nemokėti mokesčio galima nebūtinai persėdant į elektromobilį ar ant dviračio, bet ir į benzininį automobilį, nes didžioji dauguma šiuo kuru
Aplinkos apsaugos agentūra praneša, kad šalyje labai padidėjo oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Apie tai gyventojai gavo pranešimus į savo telefonus. Visuose miestuose 1–2 kartus viršyta kietųjų dalelių KD10 paros ribinė vertė (50 µg/m³). Didžiausios šio teršalo koncentracijos fiksuotos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose. „Azoto dioksido 1 val.
Kalėdų šventes aplinkosaugininkai kviečia pasitikti ir praleisti tvariai. Dėl karantino nesusitikę su artimaisiais, gyventojai gali pasiguosti tuo, kad savo atsakingu elgesiu pandemijos metu prisidės saugant planetą nuo taršos. Jau vien dėl to, kad apie valandą trunkančią 100 km kelionę automobiliu pas artimuosius ir šeimos ar giminės
Pastaruoju metu daug diskutuojama apie transporto taršos mažinimą, gyventojai kompensacinėmis išmokomis skatinami atsisakyti taršių automobilių ir juos pakeisti ekologiškesnėmis transporto priemonėmis. Aplinkos projektų valdymo agentūra pratęsė kvietimą teikti paraiškas kompensacijoms už seno ir taršaus automobilio sunaikinimą, įsigyjant elektrinį paspirtuką, elektrinį ar paprastą dviratį, elektrinį motociklą,
Įsivyravus šaltiems ir ramiems orams, kai kuriuose Lietuvos miestuose aplinkos ore susidarė nepalankios sąlygos teršalams išsisklaidyti. Šių metų sausio 23 d. didesnė oro tarša kietosiomis dalelėmis buvo fiksuota Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Kėdainiuose. Tai daugiausia lėmė šiluminės energijos gamybos metu išmetami teršalai. Artimiausiomis dienomis
[caption id="attachment_6666" align="alignright" width="300"] XXI amžiuje vis dar yra vietovių, kurios naudojasi kolūkinių laikų nuotekų sistemomis. Kol gyventojai kenčia negalėdami jomis tinkamai naudotis, vietos valdžia bando atsiginti pažadais.Asociatyvi nuotrauka iš redakcijos archyvo[/caption] Dar visai neseniai Aplinkos ministerija grūmojo gyventojams, kad jie jungtųsi prie centralizuotų nuotekų sistemų.
Praėjusį ketvirtadienį, vasario 8 dieną, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kupiškio rajono agentūra gavo skundą, kad Kupiškio S. Dariaus ir S. Girėno gatvės gyventojas pila pamazgas kartu su tualeto turiniu ant gatvės ir po gyvatvorės krūmeliais. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Tame skunde teigiama, kad minėtos gatvės gyventojas Gediminas Pauliukas
Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, didžiąją dalį visų užterštų teritorijų Lietuvoje sudaro įvairios naftos produktų bazės, technikos kiemai, degalinės, trąšų ir pesticidų sandėliai, sąvartynai. Daug šio „palikimo“ susidarė sovietiniais metais. Tai vadinamoji „istorinė tarša“, buvusi iki 1990 metų. Specialistų teigimu, pagrindinės teršiančios medžiagos yra naftos produktai, kuriais
