Antradienį Vilniuje prasidės dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. Tai pirmasis tokio lygio tarptautinis renginys Lietuvoje, kuriame dalyvaus per 40 užsienio valstybių lyderiai, diplomatijų vadovai bei gynybos ministrai, kiti aukšto rango pareigūnai. Skelbiama, kad liepos 11–12 dienomis Vilniuje svečiuosis per 3000 užsienio delegacijų narių,
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pirmadienį pareiškė, kad labai džiaugiasi, jog buvo pasiektas susitarimas dėl Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano paramos Švedijos stojimui į NATO. „Žengiame labai didelį žingsnį link oficialaus Švedijos narystės NATO ratifikavimo. Tai buvo gera diena Švedijai“, – žurnalistams prieš svarbų Aljanso viršūnių
Pirmadienį Vilniaus oro uoste nusileido Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Joe Bideno lėktuvas, kuriam paskirtas šaukinys „Air Force One“. Tai vienas iš dviejų smarkiai modifikuotų ypač didelių Boeing 747-200B, iš kurių vienas yra visada pasiruošęs skraidyti. Visgi, kaip teigia Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovas žiniasklaidai Tadas
Prieš ateinančią savaitę Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Ukraina toliau spaudžia aljanso nares susitarti dėl vienareikšmiško įsipareigojimo priimti šalį į Vakarų gynybos aljansą. „Vilniuje vyksiančiame viršūnių susitikime tikimės aiškaus ir nedviprasmiško kvietimo bei krypties prisijungti prie NATO“, – dpa teigė Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas. Pasak ambasadoriaus, nors
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda apsilankęs ilgojo nuotolio oro gynybos sistemos „Patriot“ dislokacijos vietoje sako, kad Lietuvos dangus NATO viršūnių susitikimo metu bus „patikimai apgintas“. „Turime dar vieną pavyzdį, kuomet mūsų patikimas sąjungininkas – Vokietija – ne tik buvo pasirengęs suteikti mums „Patriot“ sistemas, bet jas jau
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda ir Latvijos Prezidentas Egilis Levitas laišku kreipėsi į NATO Generalinį Sekretorių bei Aljanso valstybių ir vyriausybių vadovus, ragindami imtis veiksmų, kurie padėtų atremti grėsmes, keliamas agresyvių Rusijos veiksmų ir kintančios situacijos Baltarusijoje. Trijų šalių vadovai atkreipia dėmesį,
Antradienį Turkija perspėjo nepasiduosianti spaudimui priimti Švediją į NATO ir sakė vis dar vertinanti, ar Šiaurės šalies narystė būtų naudinga, ar pakenktų blokui. Užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas išsakė šiuos teiginius likus dviem dienoms iki susitikimo su Švedijos kolega Briuselyje aptarti Stokholmo pastangas, kad Švedija taptų
Laukiant liepą Vilniuje NATO viršūnių susitikimo, kurio pagrindinis darbotvarkės dėmesys bus skirtas aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui, paramos Ukrainai didinimui, vis pasigirsta nuomonių ir svarstymų, kad galbūt jo metu Ukraina turės aiškesnių ženklų dėl jos stojimo į šį aljansą. Tačiau šis konkretus klausimas neįtrauktas
Tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros Vokietijos ir Didžiosios Britanijos naikintuvai perėmė tris Rusijos žvalgybinius lėktuvus, trečiadienį pranešė Vokietijos oro pajėgos. Trys lėktuvai – du naikintuvai SU-27 ir lėktuvas „Iljušin Il-20“ – skrido išjungę atsakiklio signalus. Juos pasitiko dviejų NATO sąjungininkių „Eurofighters“. NATO narės Estija, Latvija ir
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį iš anksto nepranešęs apsilankė Kyjive – pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios, pranešė Ukrainos žiniasklaida ir NATO pareigūnas. Laikraštis „Kyiv Independent“ paskelbė nuotraukas, kuriose J. Stoltenbergas užfiksuotas Kyjivo centre, nuleista galva stovintis prie memorialo ir atiduodantis pagarbą žuvusiems Ukrainos kariams. Daugelis į
Suomija antradienį oficialiai taps 31-ąją NATO nare. Ta proga popietę prie Aljanso būstinės Briuselyje planuojama ceremonija. Čia pirmą kartą suplevėsuos ir Suomijos vėliava. „Tai tikrai istorinė diena“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Ceremonijoje dalyvaus 30 dabartinių NATO narių užsienio reikalų ministrai bei Suomijos
Vengrija trečiadienį paragino Švediją „atvirai išsiaiškinti“ ir išspręsti „daugybę nuoskaudų“, kad parlamentas galėtų ratifikuoti šios Šiaurės Europos šalies prisijungimą prie NATO. Vengrija ir Turkija yra vienintelės NATO narės, dar nepritarusios Švedijos paraiškai prisijungti prie galingiausio pasaulyje gynybos aljanso. Vengrijos parlamentas, kuriame dominuoja premjero Viktoro Orbano dešinioji partija
Kovo 29-oji – Lietuvos įstojimo į NATO diena. Lietuva į NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija) įstojo 2004 m. kovo 29 d. Tai – gynybinė sąjunga, kurią sudaro laisvos ir nepriklausomos valstybės, susijungusios į sąjungą tam, kad diplomatinėmis, o prireikus – ir karinėmis, priemonėmis išsaugotų tarptautinę taiką
Vengrijos parlamentas, kuriame dominuoja ministro pirmininko Viktoro Orbano dešinioji partija „Fidesz“, pirmadienį, po kelis mėnesius trukusio delsimo, ratifikavo Suomijos narystę NATO. Didelė įstatymų leidėjų dauguma – 182 balsais už ir šešiais balsais prieš – pritarė šios Šiaurės Europos šalies prisijungimui prie karinio aljanso. Šis balsavimas reiškia, kad
Švedijos parlamentas balsavo už prisijungimą prie NATO, už tai pasisakė dauguma parlamentarų. Tai žymi istorinį šios Šiaurės šalies gynybos politikos posūkį. 349 vietų Švedijos parlamente narystei pritarta 269 balsais „už“ ir 37 „prieš“, 43 parlamentarai nedalyvavo. Vis dėlto įstojimas į Aljansą dar negarantuotas, nes Švedijos narystei
Nors 2014 metais NATO šalys susitarė dėti pastangas, kad iki 2023 metų jų gynybos išlaidos išaugtų bent jau iki 2 proc. BVP, pernai šį rodiklį pasiekė tik septynios iš 30 Aljanso narių, praneša portalas „eurointegration“. Antradienį pateiktos NATO ataskaitos duomenimis, du ir daugiau procentų BVP gynybai
