Nors 2014 metais NATO šalys susitarė dėti pastangas, kad iki 2023 metų jų gynybos išlaidos išaugtų bent jau iki 2 proc. BVP, pernai šį rodiklį pasiekė tik septynios iš 30 Aljanso narių, praneša portalas „eurointegration“. Antradienį pateiktos NATO ataskaitos duomenimis, du ir daugiau procentų BVP gynybai
Antradienį virš Juodosios jūros Rusijos naikintuvas išpylė degalų ant amerikiečių bepiločio orlaivio, tada su juo susidūrė ir šis sudužo, pranešė JAV kariuomenė. JAV pajėgų Europos vadavietė nurodė, kad du Rusijos naikintuvai „Su-27“ perėmė bepilotį orlaivį „MQ-9 Reaper“ virš tarptautinių vandenų, o vienas jų užkabino jo propelerį. „Prieš
Suomijos parlamentas trečiadienį didele balsų dauguma pritarė stojimui į NATO. Kaip pranešama, parlamentarai priėmė įstatymą, patvirtinantį, kad Suomija sutinka su Aljanso sutarties sąlygomis. Už atitinkamą teisės aktą balsavo 184 parlamento nariai, prieš – 7. Žengus šį žingsnį padidėjo tikimybė, kad Suomija galėtų įstoti į NATO be kaimyninės
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje. Anot jo, viršūnių susitikimas Vilniuje bus istorinis – bus siekiama susitarti dėl naujų regioninių saugumo planų ir investicijų į gynybą didinimo. „Pakviečiau prezidentą Zelenskį dalyvauti NATO viršūnių susitikime Vilniuje.
Nyderlandų naikintuvai netoli Lenkijos sienos perėmė ir palydėjo tris Rusijos karinius lėktuvus, vėlų pirmadienį pranešė Nyderlandų gynybos ministerija, kuria remiasi „Reuters“. „Tada dar neatpažinti, iš Kaliningrado skriejantys orlaiviai priartėjo prie Lenkijos NATO atsakomybės zonos, – sakoma ministerijos pranešime. – Kiek vėliau nustatyta, kad tai buvo trys
NATO turi „padidinti šaudmenų gamybą“, nes Ukrainos šovinių naudojimo lygis gerokai viršija dabartinius pajėgumus ir sekina atsargas, pirmadienį pareiškė gynybos aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. „Kare Ukrainoje sunaudojamas milžiniškas kiekis šaudmenų ir tai sekina sąjungininkių turimas atsargas, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas. – Dabartiniai Ukrainos šaudmenų eikvojimo
Turkija, eilę mėnesių blokuojanti Švedijos ir Suomijos paraiškas dėl narystės NATO, pateikė keletą reikalavimų, kurių Švedija negali įvykdyti, sekmadienį pareiškė Švedijos ministras pirmininkas. „Turkija patvirtino, kad mes padarėme tai, ką žadėjome, tačiau ji taip pat reikalauja tokių dalykų, kurių mes negalime, nenorime jai suteikti“, – sakė
Vis dažniau pasigirsta samprotavimų, kad NATO plėtra buvo vienas veiksnių, kuris išprovokavo karą Ukrainoje. Pati Rusija savo karą bando pateisinti teiginiais, kad NATO yra grėsmė jos pačios saugumui. Kodėl Izraelis susilaiko nuo karinės pagalbos Ukrainai? Ką reiškia šis karas visai Europai? Į visus šiuos klausimus savo
Antradienį vėlai vakare Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas po derybų su Švedijos ir Suomijos atstovais pareiškė, jog „gavo, ką norėjo“, todėl Turkija nebeprieštarus abiejų šalių siekiui tapti NATO narėmis. Pasak bloko generalinio sekretorius Jenso Stoltenbergo, NATO šalių lyderiai per susitikimą Madride formaliai pakvies Suomiją ir Švediją
Švedijos ir Suomijos ambasadoriai trečiadienį oficialiai įteikė savo prašymus dėl narystės NATO aljanso generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui. Paskatintos Rusijos pradėto karo Ukrainoje abi Šiaurės Europos šalys užbaigė dešimtmečius trukusią karinio neprisijungimo politiką. „Šiandien jūsų pateikti prašymai yra istorinis žingsnis. Dabar sąjungininkai svarstys tolesnius žingsnius jūsų kelyje į
Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson pareiškė, kad vyriausybė priėmė oficialų sprendimą prisijungti prie NATO gynybinio aljanso. „Mes paliekame vieną erą ir įžengiame į naują“, – sakė M. Andersson Stokholme kartu su pagrindinės opozicinės Nuosaikiųjų partijos vadovu Ulfu Kristerssonu. Jų pranešimas paskelbtas netrukus, kai beveik visos parlamento
