Palmira KERŠULYTĖ Apsidairai kiemi, pakaušį paskasai, ir nebar matų. Po Joninių ir vėl diena pradas trumpėtėn. Unt didumų mono vasarina suknia buvo, dabar ir to ištrumpėjo. Iš stonėlio (par juozmenį) do gera, tik iš sijonėlio posiaura, priseis plotyt, negaliu išmėstėn, labai brungi, bobutas siūta. Tatulyta mono sarga
Palmira KERŠULYTĖ Darži morkas sėjau, uždusįs atplasnojo par laukus mono kavalierius. Bant kiek sveikėsnis, tai tik uodžia, dairos pro lungus, kad vėl kur išbrauktėn. Purienos prė kepuras užkištos šviečia. Švarkėlio skvarnai palaidi, kėlnias pasraitįs lig pusas blauzdų, išsišiepįs kėp blėšina. Runkoj botogas ir traukia dainalį –
Palmira KERŠULYTĖ Vyrėlis mono su kaimynėliu kiemi molkas skoldo, ošen tai jaunystas notraukėlas žiūrinėju. Pilnas albumas patagrapijų. Nešpatna marga buvau, visadu apstaisius. Vėnoj labai graži, prisagta špilkėlių plaukuos su visokiom žvaigždalam prieky, kad nelįst akys plaukai rungyti kėp baroniuko. Sėdžiu mundriai, švarkėlis durtas nugaroj, klosčiukai dobrai
Palmira KERŠULYTĖ Kožnų šeštadėnį ar tėp kurių dienų kepuralį unt galvos ir maunu Kupiškin, nepririšta gi. Mon mėstėlin tai tik dulkt ir gotava, darban – stop. Kė miestan nuvažiuoju, talalai ti, talalai ti ir pragaištu balakstydama. Žiū, nėt diržo atsijosta, gėrasai golas už juozmenio laikos, o
[caption id="attachment_4613" align="alignright" width="300"] Jurgitos Žiukaitės nuotrauka[/caption] Palmira KERŠULYTĖ Žėdnas žmogus ar doiktas turia savo vardų. Gėrų vardų sunku išlaikytėn, ale lingva pratrotyt. Visa ko nustojįs, tik dabok, kad gėras vardas neprapultų. Kė paklaus, nebasnoras šposyt, kad mono vardas – kiaulių gardas, o pravarda pakalnan nudardėjo. Ok tu
[caption id="attachment_4375" align="alignright" width="300"] Rasos Čepaitės nuotrauka[/caption] Palmira KERŠULYTĖ Vyrėlis mon turguj, krautuvas tunkiai priparka visokių cukėrkų, baronkų saldžių. Grait prapuola saldainiai kėp kumparas ba pipirų. Su cukėrkom man galat ir paklon nuvėstėn. Triauškinu saldainius ir patumsy, vyrėlis nėt posmėlį su meliodiju sukūra – atonešiau saldainių pusį
Palmira KERŠULYTĖ Šindėn po naktės šalčiukas, kiemų šlavinėju, baigiu stipt, sugrubo pirštai. Šalčio bijau kėp bulba. Būt gerai, kad žiemų ir paplėškytų šaltis, tadu gerasna vosara, ba lėtų. Nupuolo vasarala, užtiko žėmužėla, tai gryčioj tupėk ir tupėk. Girdžiu, apušės ošia, užeis gol lijundra ar lietus. Seniau gi
[caption id="attachment_3711" align="alignright" width="300"] Nuotrauka iš redakcijos archyvo[/caption] Palmira KERŠULYTĖ Nėr jokio baisėsnio klajūno žėmaj žmogaus kėp dunguj mėnulis. Vokar tumsu tumsu buvo, nėt nusgundau, motos raudonas pakraštys, o čia mėnulis, sakau, gol gaisras kai kur. Geriau įsižiūrėjau, drignas, šviesus rotas, stovia apė mėnesį, jau prėš atomainų
