„Stati tarma“ Palmira KERŠULYTĖ Nebatoli matų golas, o klausimam nėr golo. Praina čėsas, tartum ir nebuvo nieko. Ėch, skrenda laikas kėp pakaustytas! Ale gol linksmūs matai buvo, grožūs, tekėjo ramiu vagu gyvėnimas, gol geriau ir neraikia? Kiek tų dabar yraj visokių pėrmainų, o žmogum vis sunkumo davolei.
„Tarmas mokyklyta“ Palmira KERŠULYTĖ Lakia matai, keičias dropanos, apsiavimas, daiktai, valgymai, ir žodžiai seniejė ažsimiršta. Gol tik vyresniejė kupiškėnai žino, kas yr ramtatikas, ašmenina, vėnuogala, tursomėgys ir kt. Ir šiokart vėl padas Klementinos Vosylytas „Kupiškėnų žodynas“. Ašmenina (kampuotu smaigaliu adata kailiams siūti): ba ašmeninas kailinių nepasiūsi. Atosprąstys (prietaisas audžiamam audeklui
„Stati tarma“ Palmira KERŠULYTĖ Pėrvirto untron pusan lopkryčio mano, gamta tyli, liūdna, sunku. Atsisadus unt krasalas prė šiltos pečiuko sėnalas ir misliju apė gyvėnimų. Kė miegas ilgai nėjema, jaunystas dainalas išrokuoju misliu kėp unt zarkolo: vėjas laužo šakytalas, šalna šoldo žėdalalius. Ar šitų: atais rudenėlis, užtiks šalnytala, nukras
„Tarmas mokyklyta“ Palmira KERŠULYTĖ Vyresni kupiškėnai veiksmažodį – auklat – vartoja reikšmi augintėn, kė kalba ne tik apė vaikus, ale ir apė gyvulius, paukščius, kvietkus ir kita. Mono bobuta visadu tėp soko: apsižėnijau, tadu nebar kadu dainuot, raikia vaikai lopšiuos suptėn, auklat. Džiaugias, kad du vyrus ir tris
„Stati tarma“ Vilė LEŠČINSKIENĖ Kėp gėra mėgot šaltojoj, bobuta unksti užminga, ošei strykt par lungų, nuveinu mėstėlin. Tėp tai gera mono bobuta, ale tik šokios nelaidžia, soko, ti mon gėro kavalieriaus nėrai. Visi do tokė bindzokai, bimbinėja iš kertas kertan, kėlnios suplyšį, tingia dirbt, o duonos tik
„Tarmas mokyklyta“ Palmira KERŠULYTĖ Kė noria kupiškėnai pasakytėn, kad kas graitai baga, turia daug panašių žodėlių, kalbinykai sakytų – sinonimiškų vaizdingųjų veiksmažodžių. Pavartykim didįjį Klementinos Vosylytas keturių tomų „Kupiškėnų žodynų“ ir pajieškokim gražių sakinėlių, katrė parodžia, kėp šitan krašti baga lakia žmonas. Prisiparka čia tokių prėkių kaimynėlis ir išdumia
„Stati tarma“ Vilė LEŠČINSKIENĖ Gyvėnįs kartų toks žmogėlis Ladzius. Visas kaimas iš jo navatnumų dyvijos. Dėl to, kad niekur nėjįs paskėminėt ir baisiai šykštus buvįs, pinigus punčėkon kyšįs, o voikščiojįs su nuplaštais kuntopliais ir nelopytom kėlniom. Gaspadinas neturėjįs, o, parkūnai žino, gol ir nenorėjįs turėtėn. Ale maluoju.
„Stati tarma“ Palmira KERŠULYTĖ Badaus badaus visais pakraščiais ir nei kėp nerundu, kur mono švintinis undarokas. Krausčiaus krausčiaus, kad nebūt kokių griozdų, nuskrausčiau ir vaistus, nebarundu, o golvų tėp plašia. Dabar toks erzingas gyvėnimas, tunkiai užeina sopa, po puodu pasvožk, atras. Anųdėn valai vakari ajau iš Kupiškio namo,
„Tarmas mokyklyta“ Palmira KERŠULYTĖ Kupiškėnai, kėp ir kiti rytų aukštaičiai, turia daug daiktavardžių su priesagu -(i)okas. Šitokiais žodžiais pavadina mažesnius, ale ne visai mažus, vidutinius ar nėt didokus dalykus. Tunkiausiai tai vaikų, paaugusių jauniklių ar daiktų vardai: berniokas, arkliokas, autobusiokas ir kt. Va čia ir grožūs sakinėliai su
Stati tarma Palmira KERŠULYTĖ Vienkėmy gyvanam, vietos davoliai, suvaža vosarų anūkus, kaimynų do ataina, visas pulkas sustaiso. Dėvuliau, kad dūksta kėp gyvotas, kėp blusos ažu kalnieriaus, dulkės tik kėlias stulpais. Ko jė čia nedoro, ir kavotynių aina, ir kotinus apivalka. Visa loima, kad ošen krėpka (stipra), ir
Tarmas mokyklyta Palmira KERŠULYTĖ Abyšalį pyrogo išsikėpus sutočijau ir sumisliau parašytėn apė sinonimus – apė tokios žodžius, katrė skirtingai skumba, alia turia vėnodas ar panašias reikšmas. Abyšala ar apyraika atriekta apė visų bokanų. Jėgu ne pyrogo, tai tadu duonos dobrų apyrėkų našdavo vesėlios, pagraban, spatkėlį sviesto, vis iš
„Stati tarma“ Palmira KERŠULYTĖ Užeina vosara, tai kad prižėlį, kad gražu kaimi. Vosarų išeini – šviesu, pareini – šviesu. Jėgu negriaudžia, mon ne vosara. Po pirmo parkūno devynios dienos būna do šolta, o poskui kad atšyla. Vosarų vaikai tik loksto, birbia unt visas pusas kėp vorai. Atobirba ir
Stati tarma Palmira KERŠULYTĖ Šitan pavoserį saula žemi ridinėjas, raikia saugotis, smarkiai nenudėgtėn, bo soko daktarai, kad labai nesveika. Kėp tu paskavosi no saulas? Nusilupa veidas, tartum graži, ale grait vėl daga, nemožna boltai pabūt. Senėlis primana, morčiaus sniegu nusprauskit, tai rokuoja, nedags saula, grožios būstat, nesadasta
Tarmas mokyklyta Palmira KERŠULYTĖ Kupiškėnų tarmaj yr daug žodžių su priesagu -ėlys, -ė. Šitokiais žodžiais pavadinam žmonas, katrė nelabai tikį, vėlnio nešti ir pamesti, vis jiem kokia prokabarkštis yraj, ir kvit, nenoria dirbtėn, geriau išgėrt ar tėp kur pasvolkiotėn. Tokių iš pupų nevarytum, o pinigų noria. Tik
Stati tarma Palmira KERŠULYTĖ Būč mašinu važiovus pasdairytėn po pavoserio laukus, alia anųdėn grįžtunt namo iš Kupiškio, piestu atsistojo mašina, mat ašis atsisukė. Kėp bapėrsigundau, nėt plaukai išsikėtojo unt visus kraštus. Jėmiau raudotėn, katusudau, misliu, motarų ošaros pigios, pykšt unt lėžuvio dainuška: suky suky sviestų, šoka barnai
Tarmas mokyklyta Palmira KERŠULYTĖ Kupiškėnai turia daug sulipusių žodžių, tunkiausiai po du, katrais pasoko tų potį kėp vienu. Vėn su žodžiu akis žodyni yr apė 60 tokių pasokymų: kad ir okys kaista (gėda), bil širdžiai gėra; žmogui visur raikia turėt okys, ausys ir širdis, neprislaist, neduot muilyt
