Banguolė Aleknienė-Andrijauskė, žurnalistė Trisdešimt penkerius metus gyvename nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje. Daug kas aplinkui pasikeitė. Prisijungėme prie europinės elektros sistemos, skambiname rinkdami nulį, o ne aštuonis, kaip buvo įprasta sovietiniais laikais, greitosios medicinos automobilių raudonai baltą dizainą keičia geltonai mėlynos spalvos. Visgi dar yra senojo palikimo. Šalies mastu
Jurga BANIONIENĖ Žurnalistė Lietuvoje vėl įsisiūbavo diskusijos dėl kilusios iniciatyvos drausti vaikams mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais. Skaitmeninės etikos centras ir prie jo prisijungusios 24 organizacijos, tarp kurių „Gelbėkit vaikus“, Jaunimo linija, Lietuvos psichologų sąjunga, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos pediatrų draugija, siekia, kad per ugdymo procesą ir per
Saugumo institucijos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Situacija negerėja. Tikėtina, kad per 3–5 metus Rusija gali išvystyti pajėgumus, kurių pakaktų ribotiems veiksmams prieš NATO. Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis teigia, kad turėtume būti pasiruošę blogiausiam. Mažvydas Jastramskis. Žygimanto Gedvilos (ELTA) nuotrauka O štai premjeras Gintautas
Ramūnas Čičelis Žurnalistas, rašytojas Kovo 11-ąją minėsime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35 metų jubiliejų. Tai – proga keliais eskizais apmąstyti ir prisiminti, kokiomis aplinkybėmis atgimė Lietuvos valstybė ir kaip šalyje keitėsi gyvenimas per kelis dešimtmečius. Šio komentaro autorius nepretenduoja į tokius atsiminimus, kokie fiksuoti rašytojo Rimanto Kmitos romane
Tarptautinė politika išgyvena žemės drebėjimą. Po Šaltojo karo pabaigos atrodė, kad įsitvirtinta taisyklėmis grįsta sistema. Visų valstybių suverenitetas laikomas lygiaverčiu. Mažos valstybės sėdi prie vieno stalo su didžiosiomis. Nors pastarosios galingesnės, tai nėra viską lemiantis veiksnys. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje Lietuvos ir Vokietijos svoris skiriasi, tačiau abi
Mažvydas Jastramskis. Donaldo Trumpo gerbėjai Lietuvoje mėgsta tokį argumentą – jis yra nenuspėjamas ir svarbu, ką daro, o ne ką šneka. Tačiau jau gana aišku, kad antra JAV prezidento kadencija yra gerokai labiau nuspėjama. Jo administracija daro tą, ką ir žadėjo rinkimų kampanijos metu. Laikas nusiimti oranžinius
Banguolė Aleknienė-Andrijauskė, žurnalistė Esame laisvi, nebijome kelti opių kausimų, išsakyti savo nuomonę ne tik vieni kitiems, bet ir politikos autoritetams. Tokią išvadą padariau po paskutinio visuomenės susitikimo su Seimo nariais konservatoriais. Ten susirinkę žmonės daugiausia buvo iš šiai politinei jėgai prijaučiančios bendruomenės. Politikai iš auditorijos sulaukė ir patarimų,
Jurga BANIONIENĖ Žurnalistė Valstybinė lietuvių kalbos komisija šiais metais dešimtą kartą kviečia minėti Lietuvių kalbos dienas. Jų tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje. Renginiai, skirti Lietuvių kalbos dienoms, vyks vasario–kovo
Prasidėjo Tėvynės sąjungos lyderio rinkimai. Anksčiau kalbėjome, kad du pagrindiniai kandidatai yra gana panašūs – esminis skirtumas yra jų požiūris į tos pačios lyties santuokas. Pastarosiomis savaitėmis išryškėjo kita perskyra. Didelė partijos elito dalis susivienijo ties Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kandidatūra. Ją remia eurokomisaras Andrius Kubilius ir
Socialiniai tinklai tampa grėsme tiesai. Ne todėl, kad išplauna žmonių smegenis ir jose faktus pakeičia melu. Jų veikimas nėra chirurginis ir tiesioginis. Socialiniai tinklai veikiau išnaudoja žmogaus polinkį atmesti asmeniškai nepatogius faktus ir ieškoti įvykių versijų, kurios pataikauja mūsų įsitikinimams. Tai daryti dabar lengviau nei bet
Jurga BANIONIENĖ Žurnalistė Naujiems metams prasidėjus, visada pasidomime, kokia demografinė rajono statistika. Metai iš metų situacija nesikeičia, naujagimių įregistruojama vis mažiau, mirtys kelis kartus lenkia gimimus. Mažėjančio gimstamumo tendencija kelia išties didelį nerimą. Ekspertų teigimu, tam daugiausia įtakos turėjo koronaviruso pandemija ir karas Ukrainoje, lietuviai jaučiasi nesaugūs,
Donaldas Trampas kursto aistras apie Grenlandijos įsigijimą. Galbūt tai neturėtų stebinti. Juk Trampas praturtėjo plėtodamas nekilnojamojo turto projektus, o šis turbūt pretenduotų į didžiausio sandorio pasaulio istorijoje titulą. Tiesa, vertinimai, kiek Grenlandija galėtų kainuoti, svyruoja nuo kuklių 12 milijardų iki daugiau nei 1 trilijono dolerių. Esminė dilema
Kaip demokratiją skiriame nuo autoritarinio režimo? Esminis kriterijus yra laisvi ir sąžiningi rinkimai. Praėjusiais metais šį testą laikė daugybė valstybių, balsavo beveik pusė viso pasaulio gyventojų. Aišku, įsitvirtinusiose diktatūrose šis testas turi mažai prasmės, ten rinkimai fiktyvūs ir parodomuoju būdu legitimuoja valdžią. Rusijos ir Irano valdantieji žmonėms
Jurga BANIONIENĖ Žurnalistė Artėjant didžiosioms metų šventėms, tarsi iš gausybės rago pasipila įvairios paramos akcijos. Žmonės raginami aukoti sergantiems žmonėms, vaikams, nepritekliaus kamuojamiems senoliams, beglobiams gyvūnams ir kt. Vyksta ir šalies mastu paramos renginiai, vainikuojami garsių atlikėjų koncertais. Viskas gerai. Prasminga, jautru. Deja, visada atsiras ir burnojančių, kad
Jurga BANIONIENĖ Žurnalistė Duonos ir žaidimų – posakis, bylojantis, kad žmogui reikia peno ne tik kūnui, bet ir dvasiai. Kas tiesa, tai ne melas. Kupiškį visaip kaip išgarsinęs kūrybos ir meno festivalis „Stichijos“ nugrimzdo į užmarštį. Bet štai renginio, didelio, masinio, rajone ir nebeturime. Kad jo
Nomeda SIMĖNIENĖ, redaktorė Štai vieškeliu ateina Dievas,Iš nuovargio kaip elgeta sulinkęs,O vakaras jau apgaubia laukus ir pievasIr taip tylu, ir taip tylu aplinkui… O gal ne nuovargis,ne nuovargis jį prilenkė –Gal mano, mano žvilgsnistoks abuojas? Jautriai nuskambėjo šie kompozitoriaus ir atlikėjo Andriaus Kulikausko, šią savaitę iškeliavusio Anapusybėn, dainos
