Aplinkos ministerija primena, kad nuo vasaros visų hidroelektrinių savininkai neatlygintinai turi teikti informaciją apie vandens lygį Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai. Šie duomenys skelbiami Aplinkos ministerijos biologinės įvairovės informacijos platformoje ir yra pasiekiami visuomenei. Hidroelektrinės savininkas privalo užtikrinti, kad vandens lygis tvenkinyje ar patvenktame ežere ir jo žemutiniame
Aplinkos ministerija parengė įsakymo projektą dėl vilkų sumedžiojimo 2023–2024 m. limito ir kviečia visuomenę, suinteresuotas institucijas su juo susipažinti. Atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius ir moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių, siūloma nustatyti 341 vilko sumedžiojimo limitą. Siekiant, kad vilkai būtų
Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kad prekių ir produktų pardavimo vietose draudžiama neatlygintinai dalyti pirkėjams labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius. Šio draudimo išimtis taikoma, kai į maišelius pakuojama šviežia mėsa, jos produktai, šviežios žuvys ir jų produktai. Aplinkos
Šiais metais baigiasi daugelio Lietuvos vandens telkinių nuomos laikotarpis. Aplinkos ministerija primena, kad kol šių vandens telkinių nuoma nėra atnaujinta, juose leidžiama žvejoti turint žvejo mėgėjo bilietą. Nuo 2013 m., įsigaliojus naujos redakcijos Mėgėjų žvejybos įstatymui, pradėti išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. Supaprastintai tai vadinama vandens
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad Aplinkos ministerija neketina siūlyti atsisakyti draudimo asmenims įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės. „Žemės įsigijimo ribojimai išliks, bet jie bus griežčiau kontroliuojami. Ypatingai ties juridiniais asmenimis – prižiūrimi, kad nebūtų apeidinėjimo. Su asociacijomis kalbėjome, kaip padaryti kontrolę
2023 m. daugumai medžioklės plotų naudotojų baigiasi 2013 m. išduotų leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimas. Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad leidimai bus pratęsiami dar dešimčiai metų, jei buvo tinkamai vykdomos juose nurodytos sąlygos. Medžioklės įstatymo 10 str. nustatyta, kad leidimą naudoti medžiojamųjų
Aplinkos ministerija primena, kad nuo kovo 15 d. prasideda aktyvus paukščių veisimosi laikotarpis, kuris tęsis iki rugpjūčio 1 d., todėl nebegalima kirsti ar intensyviai genėti saugotinų medžių – viešųjų želdinių ir želdynų. Privatiems želdiniams šis draudimas netaikomas, tačiau kviečiame būti sąmoningais ir netrikdyti sparnuočių ramybės,
Aplinkos ministerija informuoja, kad 2022–2023 m. vilkų medžiojimo sezonas baigėsi, nes sumedžiotas visas nustatytas jų limitas – 282 vilkai. Tokius duomenis pateikė medžiotojai. Jurga BANIONIENĖ Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis nustatyta, kad vilkus galima medžioti nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d., bet išnaudojus nustatytą vilkų
Artėjant kalendoriniam pavasariui, kai kurių rūšių žuvys pradeda ruoštis nerštui, todėl įsigalioja jų žvejybos draudimai. Nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d. draudžiama žvejoti kiršlius, o nuo kovo 1 d. iki gegužės 30 d. – sterkus. Iki balandžio 30 d. tęsiasi prieš mėnesį prasidėjęs
Aplinkos ministerija primena, kad nuo vasario 15 d. įsigalioja Europos Komisijos reglamento nuostatos, kuriomis apribojamas švino šaudmenų naudojimas šlapžemėse ir aplink jas. Taip siekiama mažinti švino bei jo junginių daromą žalą aplinkai, gyvūnams ir žmonių sveikatai. Nuo šiol uždraudžiama šlapžemėse arba 100 metrų atstumu aplink jas
Sodybose, soduose ir kiemuose įsibėgėja pavasariniai darbai. Jau sodinami ir medžiai, krūmai, formuojamos vejos ir gėlynai. Aplinkos ministerija primena, kad apželdinant teritoriją privalu laikytis nustatytų reikalavimų, kurie padės išvengti ginčų su kaimyninių sklypų savininkais. Dažniausiai nesutarimų kyla dėl per arti sklypo ribų atsidūrusių želdinių. Medžių ir
Aplinkos ministerija primena, kad prasidėjus intensyviam paukščių veisimosi laikotarpiui nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. nebegalima kirsti ar intensyviai genėti saugotinų medžių – viešųjų želdinių ir želdynų. Privatiems želdynams šis draudimas netaikomas. Išimtys galimos tais atvejais, kai saugotini medžiai kelia pavojų gyventojams, jų turtui,
Aplinkos projektų valdymo agentūra sulaukė 20 tūkst. gyventojų paraiškų finansuoti įsirengtas ar įsigytas iš elektrinių parkų saulės elektrines. Prašoma kompensacijų suma siekia 48 mln. eurų. Tai absoliutus iki šiol per vieną kvietimą gautų paraiškų rekordas, o kartu atsinaujinančių energijos išteklių plėtros proveržio galimybė. Daugiau kaip 15
Nepasiturintys gyventojai, utilizavę seną ir įsigiję mažataršį automobilį, jau gali kreiptis 2 tūkst. eurų kompensacijos. Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbė kvietimą ir priima prašymus nuo sausio 7 d. Išmokas bus galima gauti utilizavus taršų automobilį ir jį pakeitus M1 klasės transporto priemone, kurios bendras išmetamas anglies
Dar visai neseniai vietos gyventojai reiškė nepasitenkinimą, kai rengiantis Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštės rekonstrukcijai, buvo išpjauta didžioji dalis medžių. Nuo liepos žmonės nebegalės karaliauti net ir savo kieme, o norėdami nupjauti ar nugenėti medžius turės dėl leidimo kreiptis į seniūnijas arba rajono Savivaldybę. Audinga SATKŪNAITĖ Savame kieme –
Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, didžiąją dalį visų užterštų teritorijų Lietuvoje sudaro įvairios naftos produktų bazės, technikos kiemai, degalinės, trąšų ir pesticidų sandėliai, sąvartynai. Daug šio „palikimo“ susidarė sovietiniais metais. Tai vadinamoji „istorinė tarša“, buvusi iki 1990 metų. Specialistų teigimu, pagrindinės teršiančios medžiagos yra naftos produktai, kuriais
