Lapkričio 12 dienos popietė Kupiškio etnografijos muziejuje buvo skirta paminėti žymiam krašto liaudies muzikantui Jurgiui Stankevičiui (1928–2000). Instrumentų kūrėją prisiminė artimieji, pažįstami, bendraminčiai ir J. Stankevičiaus kūrybos tyrinėtojai. Vilė LEŠČINSKIENĖ Muzika padėjo išgyventi sunkumus Prisiminimų popietės vedėja, muziejininkė Virginija Pakalniškienė, akcentavo, kad apie J. Stankevičių būtina kalbėti dėl
Kuo gi garsus mūsų kraštas? Tarme, išskirtine visame Aukštaitijos regione, sutartinėmis, o labiausiai – kupiškėnų vestuvėmis. Ši nematerialaus kultūros paveldo vertybė žinoma ne tik pas mus, bet ir užsienyje, o etnografinis vaidinimas „Vesėlios anoj šaly“ šiemet švenčia sukūrimo 20-metį. Vilė LEŠČINSKIENĖ Tradicijų tęstinumas Kupiškėniškų vestuvių papročių ištakos siekia
Gegužės 14 dieną posėdžiavusiai rajono Tarybai pateiktas svarstyti sprendimo projektas dėl Viešame aukcione parduodamo Kupiškio rajono savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo papildymo. Po tokia formuluote slėpėsi noras į šį sąrašą įtraukti su visais šiam pastatui priklausančiais kitais statiniais buvusią Palėvenėlės mokyklą. Ne
Rytoj didžioji pavasario šventė – Velykos. Šios, Kristaus prisikėlimą simbolizuojančios šventės, tradicijos metams bėgant kinta: keičiasi ne tik kiaušinių dažymo būdai, šventiniai patiekalai, bet ir vaikus aplankančio personažo portretas. Smalsu sužinoti, kaip senovės kupiškėnai šventė gamtos atgimimą ir kokios tradicijos vyrauja šiandien. Vilė LEŠČINSKIENĖ Laukimo šventė Alma Pustovaitienė
Pasirodė 2019 m. kalendorius, kurį puošia 12 sėlių genties kostiumais apsirengusių kupiškėnų. Šiuos kostiumus atkūrė archeologė Daiva Steponavičienė, visiems pažįstama kaip postfolkloro atlikėja Rugiaveidė. Artėjant Kalėdoms išleistas 2019 m. kalendorius, kuriame – 12 rekonstruotų vėlyvojo geležies amžiaus (IX–XIII a.) sėlių kostiumų vaizdų ir jų detalių aprašymai.VšĮ „Vita
Visi, kuriems svarbus ir įdomus senasis Kupiškio krašto paveldas, labai greitai turės, kur akis paganyti ir naujų susistemintų žinių apie tai pasisemti. Birželio 16 dieną Kupiškio kultūros centro vitražų salėje vyks knygos „Kupiškio krašto archeologinės ir mitologinės vertybės“ sutiktuvės ir rekonstruotų IX–XII a. sėlių krašto drabužių
Penktadienį, kovo 9 dieną, Vilniaus rotušėje surengtos pirmų, 2017 metais patvirtintų, šalies nematerialaus kultūros paveldo vertybių įrašymo į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą iškilmės. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Čia pristatyta dešimt į šį sąvadą įrašytų vertybių ir įteikti sertifikatai jų saugotojams. Vienas iš sertifikatų atiteko ir etnografinio ansamblio „Kupkėmis“
Kupiškį ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje garsino senoviniai šio krašto vestuvių papročiai. Juos puoselėjo net trys kupiškėnų kartos. Jau rašėme apie sklandančią idėją siekti, kad šis nematerialaus kupiškėnų kultūros paveldo reiškinys būtų įtrauktas į UNESCO globojamų pasaulio nematerialaus paveldo objektų sąrašą. Šis sumanymas juda į
Dijokalnis, Gaidžiokalnis, Ožiokalnis ir Žirgokalnis – tai šiuo metu Kupiškyje žinomi mitologiniai kalnai. Apie Ožiokalnį Noriūnų seniūnijoje, prie Aukštaičių kaimo, jau rašėme. Šįkart pasidomėjome, kokiomis legendomis ir pasakojimais apipinti ir Kupiškio krašto kultūros paveldui reikšmingi dar trys čia paminėti mitologiniai kalnai. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Dijokalnis – išskirtinė Lietuvos
Pačiame Papilių kaimo viduryje stūksantis piliakalnis turi kelis pavadinimus. Žmonės nuo seno jį vadina Piliumi. Manoma, kad čia pilies būta, ji davusi vardą ir kaimui. Legendos byloja, kad Papilių piliakalnio papėdėje buvo užkasta daug lobių, kažkam juos ir atkasti yra pavykę. Jurga BANIONIENĖ Piliakalnio paslaptys Pernai Papilių piliakalnis
