2022/12/01

HomePosts Tagged "Alma Pustovaitienė"

Alma Pustovaitienė Tag

[caption id="attachment_11485" align="aligncenter" width="1217"] Vestuvininkai po etnografinio vaidinimo „Vesėlios anoj šaly“ Klaipėdoje, tarptautiniame nematerialaus kultūros paveldo festivalyje „Lauksnos“ 2019 m. liepos 14 d. Klaipėdos dramos teatre.Etnografinis vaidinimas yra atnaujintas besirengiant jo sukūrimo 20-mečiui ir vykdant Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuotą projektą „Kupiškėnų vestuvių edukacinis

Rytoj didžioji pavasario šventė – Velykos. Šios, Kristaus prisikėlimą simbolizuojančios šventės, tradicijos metams bėgant kinta: keičiasi ne tik kiaušinių dažymo būdai, šventiniai patiekalai, bet ir vaikus aplankančio personažo portretas. Smalsu sužinoti, kaip senovės kupiškėnai šventė gamtos atgimimą ir kokios tradicijos vyrauja šiandien. Vilė LEŠČINSKIENĖ Laukimo šventė [caption id="attachment_9553"

[caption id="attachment_7897" align="alignright" width="407"] Artėjant Kalėdoms išleistas 2019 m. kalendorius, kuriame – 12 rekonstruotų vėlyvojo geležies amžiaus (IX–XIII a.) sėlių kostiumų vaizdų ir jų detalių aprašymai.VšĮ „Vita Antiqua“ nuotrauka[/caption] Pasirodė 2019 m. kalendorius, kurį puošia 12 sėlių genties kostiumais apsirengusių kupiškėnų. Šiuos kostiumus atkūrė archeologė Daiva Steponavičienė,

[caption id="attachment_5766" align="alignright" width="300"] Alma Pustovaitienė, Kupiškio kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vedėja, pristatė jos sudarytą leidinį apie Kupiškio krašto archeologines ir mitologines vertybes.Autorės nuotrauka[/caption] Visi, kuriems svarbus ir įdomus senasis Kupiškio krašto paveldas, labai greitai turės, kur akis paganyti ir naujų susistemintų žinių apie tai

[caption id="attachment_4851" align="alignright" width="300"] Kupiškėnai po sertifikatų teikimo ceremonijos.Nuotrauka iš Kupiškio kultūros centro archyvo[/caption] Penktadienį, kovo 9 dieną, Vilniaus rotušėje surengtos pirmų, 2017 metais patvirtintų, šalies nematerialaus kultūros paveldo vertybių įrašymo į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą iškilmės. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Čia pristatyta dešimt į šį sąvadą įrašytų vertybių

[caption id="attachment_3959" align="alignright" width="300"] Alma Pustovaitienė mano, kad etninė kultūra svarbi ir jaunimui.Autorės nuotrauka[/caption] Kupiškį ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje garsino senoviniai šio krašto vestuvių papročiai. Juos puoselėjo net trys kupiškėnų kartos. Jau rašėme apie sklandančią idėją siekti, kad šis nematerialaus kupiškėnų kultūros paveldo reiškinys

[caption id="attachment_3942" align="alignleft" width="300"] Dijokalnio pašventinimas.[/caption] Dijokalnis, Gaidžiokalnis, Ožiokalnis ir Žirgokalnis – tai šiuo metu Kupiškyje žinomi mitologiniai kalnai. Apie Ožiokalnį Noriūnų seniūnijoje, prie Aukštaičių kaimo, jau rašėme. Šįkart pasidomėjome, kokiomis legendomis ir pasakojimais apipinti ir Kupiškio krašto kultūros paveldui reikšmingi dar trys čia paminėti mitologiniai

[caption id="attachment_3598" align="alignleft" width="300"] Papilių piliakalnis šiandien.Jurgos Banionienės nuotraukos[/caption] Pačiame Papilių kaimo viduryje stūksantis piliakalnis turi kelis pavadinimus. Žmonės nuo seno jį vadina Piliumi. Manoma, kad čia pilies būta, ji davusi vardą ir kaimui. Legendos byloja, kad Papilių piliakalnio papėdėje buvo užkasta daug lobių, kažkam juos