[caption id="attachment_7024" align="alignright" width="300"] Vilniaus dienos centras „Šviesa“ įtaigiai suvaidino spektaklį apie žmonių bendravimą, tarpusavio santykius.Ados Dvarionaitės nuotrauka[/caption] Praėjusį ketvirtadienį Kupiškio kultūros centre virė teatrinis šurmulys – vyko XVI respublikinis neįgaliųjų teatrų festivalis „Akimirkų lietus“. Gal kiek kuklesnis nei ankstesniais metais, mažiau tolimų svečių sulaukta ir
Nomeda SIMĖNIENĖ Kiekvienas saugome savyje žmones, vietoves ar įvykius, kurie tampa neatskiriama dalele mūsų pačių. Paberžė, Tėvas Stanislovas
„Aukštaičiai turi sutartines, pasaulinę vertybę. Džiaukimės ir didžiuokimės“, – Palėvenės vienuolyne rugsėjo 15 dieną kalbėjo Jūratė Šemetaitė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vedėja. Ada DVARIONAITĖ Ratu – per išlikusį baltišką pasaulį Praėjusį šeštadienį, dar vasariškai šiltą ir rudeniškai skaidrios šviesos sklidiną dieną, į Kupiškį buvo
Tik mažos dalies žmonių gyvenimas įsišaknija vienoje ir toje pačioje vietoje, kur gimė. Įvairiuose Lietuvos kampeliuose buriasi miesto alumnai, kurie įrodo, kad vidiniai saitai su gimtaisiais kraštais gali būti netgi svarbesni nei fiziniai. Apie santykius su Kupiškio kraštu ir kitą gyvenimo prasmę pasikalbėjome su žurnalistu,
Kupiškio kultūros centre praėjusį sekmadienį skambėjo poezija ir muzika, armonikos melodijos. Gausiai susirinkusiems klausytojams pristatyta pirma kupiškėnės Irenos Gildutytės-Navikienės poezijos knyga „Laikas taip tyliai tiksi“ ir Stasio Liupkevičiaus dainų kompaktinė plokštelė „Būtie manoji, kur skubi?“ Ada DVARIONAITĖ Susitiko poezija ir muzika Toks netikėtas kūrybinis duetas, kai eilės, dar
[caption id="attachment_6795" align="alignright" width="300"] Justinas Žilinskas mamos, humanitarinių mokslų daktarės Vidos Augustinaitės-Žilinskienės tėviškėje, Skodinių kaime.Jūratės Stongvilienės nuotrauka[/caption] Sostinėje gimusiam ir augusiam teisininkui, Mykolo Romerio universiteto profesoriui, rašytojui Justinui Žilinskui Kupiškio kraštas nesvetimas. Skodinių kaime prabėgo jo vaikystės vasaros. Paskutinį kartą šiose apylinkėse J. Žilinskas kartu su
„Ukrainiečiai mokinosi taisyklingai ištarti „Panevėžys, Kupiškis“. Dauguma nelabai įsivaizdavo, kur šie Lietuvos miestai yra. Tik paminėjus aktorių Donatą Banionį, režisierių Juozą Miltinį, jiems viskas pasidarydavo aiškiau. Taigi mus žino per iškilias asmenybes, per žmones“, – sakė fotomenininkas Stanislovas Bagdonavičius, neseniai Kijeve pristatęs nuotraukų parodą „Panevėžio
[caption id="attachment_6683" align="alignright" width="300"] Ištapyta pastato siena Kupiškyje, skerstgatvyje tarp Vytauto ir Vilniaus gatvių.Banguolės Aleknienės-Andrijauskės nuotrauka[/caption] Kupiškėnams pasidarė linksmiau gyventi. Gal ne absoliučiai visiems, bet jau Vytauto ir Vilniaus gatvių pakraštyje gyvenantiems ar čia užklystantiems tai jau tikrai. Mat čia per dvi rugpjūčio savaites pražydo spalvomis
Nėra kur nueiti, ką veikti, nėra pinigų, nėra nuotaikos
[caption id="attachment_6615" align="alignright" width="300"] Su prof. Vytautu Landsbergiu Anykščiuose po profesoriaus eilėraščių knygos “Organizuoti tekstai” pristatymo.Nuotrauka iš asmeninio Justo Jasėno albumo[/caption] Miesto ir rajono tikintiesiems jauno kunigo, poeto Justo Jasėno asmenybė gerai pažįstama ir jau spėta išsiilgti. Nuo praėjusių metų rudens jis sielas gano Panevėžio Šv.
Važiuojant plentu iš Kupiškio į Šepetą, dešinėje kelio pusėje netoli šios gyvenvietės, kur kolūkiniais laikais būta mechaninių dirbtuvių, įsikūrusi įmonė. Pro medžius jos kieme matyti išrikiuoti antkapiniai paminklai, tolumoje stūkso granito luitai. Toks vaizdas sufleruoja, kad čia užsiimama akmens gaminių verslu. Vieną rugpjūčio dieną pravėrėme
[caption id="attachment_6549" align="alignright" width="300"] Iš Kupiškio kilęs Arijus gimtajame mieste lankosi retai ir sako dažnai apie jį pagalvojantis. Jis sostinėje tvirtai šaknis įleidęs kiek daugiau nei pusę savo gyvenimo.Viktorijos Zaicenko nuotrauka[/caption] Iš Kupiškio kilęs Arijus Katauskas yra dažnai matomas televizijos ekranuose ar jo pavardę galima išvysti
[caption id="attachment_6503" align="alignright" width="300"] Juras Eidukas Kupiškį neblogai pažįsta, nes čia jis lankėsi nuo pat vaikystės.Nuotrauka iš asmeninio Juro Eiduko albumo[/caption] Kito žmogaus žvilgsnio reikia todėl, kad vietiniai savo miestą galėtų pamatyti kitomis akimis. Tai, ką pastebi ir pajaučia į Kupiškį trumpam užsukęs svečias, gali būti
Silvija mėgsta dalyvauti fotosesijose. Šį kadrą darė kupiškėnas fotografas Aurelijus Varna.Aurelijaus Varnos nuotrauka Silvy Armont – lietuvio ausiai skamba šiek tiek egzotiškai ir neįprastai, primena prancūzų kalbą, bet po šiuo vardu ir pavarde slepiasi lietuvė iš Kupiškio Silvija Armonaitė. Iškart galima įtarti, kad tokio slapyvardžio savininkė
„Žmogus yra laimingas ir turtingas, jeigu turi šeimą, giminę, tėvynę ir tėviškę“, – sako Domas Žalnieriūnas, kurio mama yra kilusi iš gausios Jankevičių giminės, gyvenusios Girvalakių žemėse. Kasmet šios giminės atstovai iš įvairių Lietuvos kampelių susirenka vedami noro pabūti kartu ir prisiminti savo šaknis. Tai
[caption id="attachment_6427" align="alignright" width="300"] Savera Varnauskaitė-Paštukienė iki šiol prisimena dėdę, kuris mokė ją vaikščioti.Autorės nuotrauka[/caption] Liepos pradžioje Kupiškio rajone buvo surengta darbo stovykla su kilnia misija – sutvarkyti užsilikusius nuo Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapelius. Tokį sumanymą įgyvendino Vokietijos karių kapų globos tautinė sąjunga kartu
